Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje nagrinėjamos naujausios branduolinio atgrasymo ir strateginio stabilumo tyrimų tendencijos. Straipsnyje apžvelgiama strateginio stabilumo tyrimų raida, bandoma paaiškinti šiuolaikinio branduolinio atgrasymo ypatybes ir pokyčius. Šaltojo karo metu supervalstybės sukūrė tarptautinę praktiką ir nerašytas branduolinio atgrasymo taisykles. Politinė praktika susiformavo kartu su išsamiais branduolinio atgrasymo tyrimais, kurie buvo pagrįsti racionalaus pasirinkimo teorijomis ir žaidimų modeliavimu. Šiuolaikiniai tarptautiniai santykiai bando iš naujo atrasti branduolinio atgrasymo tyrimus, pažvelgti ir įvertinti, kiek yra pakitusi strateginė aplinka ir strateginis stabilumas. Kai kurie mokslininkai iš naujo atranda Šaltojo karo tarptautinių santykių tyrimų modelius ir juos pritaiko šiandieniniam pasauliui, kiti ieško naujų analizės galimybių. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas pirmojo smūgio, krizės ir ginklavimosi varžybų stabilumo sąsajoms. Bandoma paaiškinti, kaip strateginės aplinkos pokyčiai gali padėti geriau suprasti šiuolaikinį branduolinį atgrasymą. Aptariama, ar ir kokiomis sąlygomis branduolinis paritetas, pirmojo smūgio stabilumas, ginklų kontrolės pusiausvyra gali užtikrinti strateginį stabilumą ir garantuoti ilgalaikį karinį balansą.

This article focuses upon the most recent trends in nuclear deterrence and strategic stability. It addresses the contemporary developments in three interconnected domains: first-strike, crisis and arms race stability. It traces the evolution of strategic stability studies, highlights the most fundamental contribution in the three above-mentioned study areas, and attempts to explain the change in contemporary nuclear deterrence. During the Cold War the superpowers developed international practices and unwritten rules of nuclear deterrence. Political practices emerged together with extensive studies of nuclear deterrence, which were based on a rational choice approach and game modelling. Contemporary international relations (IR) faces revival of nuclear deterrence studies. While some scholars are rediscovering the Cold War IR analysis models and adapting them to contemporary realities, others are looking for new analytical possibilities. This article focuses upon interlinkages between firststrike, crisis and arms race stability, and attempts to explain how changes in strategic environment can help better understanding the contemporary nuclear deterrence. It discusses whether and under what conditions nuclear parity, first-strike stability, arms control and crisis equilibrium can guarantee the strategic stability and military balance. It also addresses the qualitative or quantitative change in the conflict or crisis perception, and its implications on contemporary deterrence.

Straipsniu siekiama nustatyti sąsajas tarp įvykių, kurie veikia Lietuvos ir Lenkijos strateginį bendradarbiavimą ir apibrėžti svarbiausius bendradarbiavimo kaitos aspektus, išanalizuoti pastarojo meto Lietuvos ir Lenkijos santykių iššūkius. Tyrimo tikslui įgyvendinti išsikelti uždaviniai: 1) išanalizuoti strateginės partnerystės ir politinio dialogo raidą dvišaliuose santykiuose; 2) išnagrinėti saugumo ir gynybos politikos ir ekonominių projektų svarbą valstybėms bendradarbiaujant; 3) įvertinti tautinių mažumų aspektą dvišalių santykių kontekste. Tyrimo autoriai siekia apžvelgti pagrindinius vidinius ir išorinius veiksnius, darančius įtaką Lietuvos ir Lenkijos dvišaliam bendradarbiavimui. Straipsnyje naudojami tyrimo metodai: vieši pareigūnų pasisakymai, dokumentų analizė ir žiniasklaidos formuojamas diskursas. Pagrindinės analizės sritys yra politinio dialogo raida, strateginis bendradarbiavimas, saugumo ir gynybos politika, bendradarbiavimas ekonomikos ir energetikos srityse ir tautinių mažumų problematika dvišaliuose santykiuose. Mokslinių tyrimų lygmenyje trūksta Lietuvos ir Lenkijos strateginio ir bendradarbiavimo bendrumų ir skirtumų analizės.

The paper aims at identifying relations between the events which influence Lithuanian-Polish strategic cooperation, defining principal aspects of cooperation dynamics, and analysing recent challenges in relations between Lithuania and Poland. For the purpose of analysis the following objectives have been set: 1) to analyse the development of strategic partnership and political dialogue in bilateral relations; 2) to evaluate the importance of security, defence policy, and economic projects in cooperation between the states; 3) to assess the aspect of ethnic minorities in the context of bilateral relations. The authors of the paper seek to review the principal internal and external factors which affect bilateral cooperation between Lithuania and Poland. The following methods of analysis are used in the paper: public statements made by officials, document analysis and discourse formed by the media. The key areas of analysis are the development of political dialogue, strategic cooperation, security and defence policy, economic and energy cooperation, and questions of ethnic minorities in bilateral relations. Presently in the field there is a lack of thorough investigation of similarities and differences of strategic cooperation between Lithuania and Poland.