Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnio autoriai analizuoja, kaip Rusijos Federacijos politika Kaliningrado srities atžvilgiu gali turėti įtakos svarbiausiems Lietuvos nacionaliniams interesams: integracijai į ES ir NATO. Taigi studijoje sprendžiami du pagrindiniai uždaviniai: pirma, analizuojama, kaip Rusija stengėsi (ir stengiasi) išnaudoti karinio tranzito klausimą, siekdama stabdyti Lietuvos euroatlantinės integracijos procesą; antra, aiškinamasi, kaip Rusija, naudodamasi vizų ir civilinio tranzito problema, mėgina įtakoti Lietuvos stojimo į ES procesą. Straipsnyje teigiama, jog ES plėtra keičia pagrindinę politinę ir ekonominę Kaliningrado aplinką, taip sukurdama spaudimą sparčiai srities modernizacijai, kuriai užtikrinti Rusija neturi pakankamai resursų. Tikėtinas socioekonominės padėties blogėjimas nėra palankus ne tik Kaliningrado sričiai ir Rusijai, bet ir šalims kandidatėms bei visai ES. Dėl šios priežasties tiesioginių negatyvių ES plėtros pasekmių švelninimas bei prielaidų, palankių socioekonominio srities atsilikimo nuo kaimyninių valstybių įveikimui, sukūrimas turėtų būti svarbus visų regioninių veikėjų interesas. Tačiau, apžvelgus jų pozicijas, straipsnyje daroma išvada, kad stipri politinė valia iš esmės spręsti Kaliningrado klausimą (pasitelkiant novatoriškus, status quo laužančius instrumentus) neegzistuoja, kadangi sėkmingos Kaliningrado srities adaptacijos problema neužima prioritetinės vietos regioninių veikėjų darbotvarkėje. Rusijos karinio tranzito iš/į Kaliningrado sritį analizė rodo, jog Kremlius siekė politinių sutarčių karinio tranzito klausimu, tokiu būdu tikėjosi išlaikyti Lietuvą savo įtakos sferoje. Straipsnyje daroma prielaida, jog Lietuvai tapus euroatlantinių struktūrų nare, Rusija gali vėl kelti politinės sutarties dėl karinio tranzito klausimą.