Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos užsienio politika Astravo AE atžvilgiu laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio iki 2019 m. Straipsnio tikslas – ištirti Lietuvos užsienio politikos tikslus, priemones ir rezultatus. Tikslui pasiekti pasitelkiama oficialių dokumentų ir aukšto lygio susitikimų analizė. Dokumentai padeda atskleisti Astravo AE strategines, ekonomines bei socialines ypatybes, oficialią Lietuvos poziciją ir jos kaitą. Tuo tarpu aukšto lygmens susitikimų tyrimas talkina nustatant Lietuvos užsienio politikos kryptį, tikslus, jų pagrindimo būdus bei įgyvendinimo priemones. Tyrimas rodo, kad per visą analizuojamą laikotarpį Lietuva prieštaravo Astravo AE statyboms, tačiau iš pradžių tai darė netiesiogiai, akcentuodama branduolinės saugos problematiką, o nuo 2016 m. vidurio netiesioginis pasipriešinimas pamažu virto tiesioginiu – ši branduolinė jėgainė prilyginta Rusijos geopolitiniam projektui ir nuspręsta riboti baltarusiškos elektros patekimą į Europos Sąjungos rinką. Nors Lietuvos interesams dėl Astravo AE nebuvo nuosekliai atstovaujama aukščiausiu politiniu lygmeniu per visą nagrinėjamą laikotarpį, šalies užsienio politiką vis tiek galima laikyti pakankamai rezultatyvia. Lietuva sėkmingai aktualizavo branduolinės saugos problematiką tarptautiniu mastu, kas ilgainiui paskatino Baltarusiją iš dalies atsižvelgti į Lietuvos reikalavimus dėl tarptautinių ekspertų įsileidimo. Baltarusiškos elektros ribojimo klausimu Lietuvai pavyko susitarti dėl palankaus Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacijos scenarijaus per Lenkiją ir užsitikrinti Varšuvos palaikymą. Nepaisant to, baltarusiškos elektros patekimo ribojimas iki sinchronizacijos gali būti efektyvus tik tuo atveju, jei Lietuvai pavyks pasiekti susitarimus su Latvija ir Estija.

The article analyses Lithuanian foreign policy in respect of the Ostrovets NPP from December 2008 till 2019. The aim of the article is to examine the goals of the Lithuanian foreign policy, its measures and outcomes. The analysis of official documents and high-level meetings was used to achieve this aim. The documents helped to reveal the strategic and economic features of the Ostrovets NPP, the official Lithuania’s position and its change. Meanwhile, the study of high-level meetings helped to determine the direction of Lithuanian foreign policy, its objectives, ways to justify them and means of their implementation. The study revealed that Lithuania opposed the construction of the Ostrovets NPP throughout the entire period under analysis, but initially it did that indirectly, emphasizing the issue of nuclear safety, and since mid-2016, the indirect resistance has gradually turned into a direct one - this nuclear power plant was considered a Russian geopolitical project. Although Lithuania’s interests with regard to the Ostrovets NPP have not been consistently represented at the highest political level during the period being analyzed, the country’s foreign policy can still be considered sufficiently effective. Lithuania successfully raised the issue of nuclear safety internationally, which eventually made Belarus to partially comply with Lithuania’s requirements for the admission of international experts. When it comes to constraining the supply of Belarusian electricity, Lithuania was able to agree on a favorable scenario for the synchronization of electricity systems of the Baltic States through Poland, securing Warsaw’s support. Nevertheless, attempts to constrain the supply of Belarusian electricity till the synchronization can only be effective if Lithuania succeeds in reaching agreements with Latvia and Estonia.