The study relies on the assumption that, to some extent, the current misinterpretations and unrealistic expectations between Russia and the West are caused by linguistic and conceptual differences between the opponents. Thus, the aim of the study is to discuss the ways how Russia linguistically and conceptually understands and construes the terms normative power, deterrence, and sanctions. As the authors see it, deterrence, normative power, and sanctions constitute the three main elements in the toolbox used by the Western world in international relations to achieve its goals. However, none of these three terms has a clear and easily understandable meaning in the Russian language, furthermore, Russia’s psychological pattern does not overlap with the one of the Western countries, which makes it difficult to believe that these three elements have a chance to succeed in practice. The indication that the EU and NATO seek to move forward in terms of progress in the relations with Russia entails that challenges and limitations need to be accepted. It seems that normative power is the least likely to be accepted by Russian politicians and members of society out of the three aforementioned elements considering that its translation in the Russian language is linguistically complicated for Russians to understand and it is loaded with negative undertone of domination and disrespect. In this respect, sanctions might have slightly more chances to succeed, as Russia does not question the legitimacy of sanctions, furthermore, Russia might be motivated to find mutual understanding and search for compromises for this matter.
Atliekant tyrimą remiamasi prielaida, kad dabartinius Rusijos ir Vakarų klaidingus aiškinimus ir nerealius lūkesčius tam tikru mastu lemia oponentų lingvistiniai ir koncepcijų skirtumai. Taigi tyrimo tikslas – aptarti, kaip Rusija lingvistiškai ir konceptualiai suvokia ir aiškina sąvokas normatyvinė galia, atgrasinimas ir sankcijos. Autorių manymu, atgrasinimas, normatyvinė galia ir sankcijos sudaro tris pagrindinius Vakarų pasaulio naudojamų priemonių elementus, siekiant savo tikslų tarptautinių santykių srityje. Vis dėlto rusų kalboje nėra nustatyta nė vienos iš šių trijų sąvokų aiški ir lengvai suprantama reikšmė, be to, Rusijos psichologinis modelis iš dalies nesutampa su Vakarų šalių psichologiniu modeliu, dėl to mažiau tikėtina, kad šiuos tris elementus pavyks sėkmingai praktiškai pritaikyti. Nurodoma, kad tuo atveju, jei ES ir NATO siekia santykių su Rusija pažangos, būtina atsižvelgti į su tuo susijusius iššūkius ir apribojimus. Iš šių trijų elementų, atrodo, mažiausiai tikėtina, kad Rusijos politikai ir visuomenės nariai sutiks su normatyvine galia: šios sąvokos vertimas į rusų kalbą lingvistiniu požiūriu yra sudėtingas ir sunkiai suprantamas rusams, nes su juo siejamas neigiamas dominavimo ir nepagarbos atspalvis. Šiuo atžvilgiu yra šiek tiek didesnė tikimybė, kad pavyks sėkmingai pritaikyti sankcijas, nes Rusija nekvestionuoja sankcijų teisėtumo, be to, ji gali būti motyvuota siekti abipusio supratimo ir ieškoti kompromisų šiuo atžvilgiu.