Šiame straipsnyje strateginiu požiūriu aptariama Baltijos šalių gynyba, pagrindinį dėmesį skiriant trims Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis scenarijams: 1) užmaskuotai invazijai, kurią Vakarai pavadintų hibridiniu karu, 2) staigiai Rusijos karinių vienetų, jau esančių Baltijos regione arba aplink jį, invazijai ir 3) parengtai invazijai, kurią įvykdytų gausesnės Rusijos pajėgos, iš kitų Rusijos vietovių permestos į vietą, iš kurios Baltijos šalys joms lengvai pasiekiamos. Pagrindinis dėl kiekvieno scenarijaus kylantis klausimas: ar susiklosčius šiam konkrečiam scenarijui Rusija turėtų įgyvendinamą strategiją, ar jis galėtų tapti įtikinama Rusijos sėkmės teorija? Kiekvienas scenarijus analizuojamas karinės praktikos arba taktikos požiūriu, tuomet politikos požiūriu, o vėliau jie kartu aptariami strateginiu požiūriu. Straipsnyje teigiama, kad nei užmaskuota invazija, nei staigi invazija negali tapti tikroviškomis Rusijos sėkmės teorijomis, o parengta invazija iš tiesų gali būti laikoma įtikinama pergalės teorija.
This article considers Baltic defence strategically, focusing on three scenarios of Russian aggression against the Baltic states: 1) an ambiguous invasion, what the West would call a hybrid war; 2) a hasty invasion by Russian formations already in and around the Baltic region; and 3) a prepared invasion by more substantial Russian forces brought within striking distance of the Baltic states from other parts of Russia. The ultimate question for each is: does this particular scenario present Russia with a viable strategy, a convincing theory of success? Each scenario is explored through the perspectives of military practice or tactics, then politics, and then synthesized through a strategic perspective. The article argues that neither the ambiguous invasion nor the hasty invasion scenarios provide convincing theories of success for Russia, whereas the prepared invasion does provide a compelling theory of victory.