Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Despite the high expectations associated with the 2003 Rose Revolution in Georgia and the 2004 Orange Revolution in Ukraine, the persistence of the two democratic regimes remains far from certain. It is hypothesized in this article that U.S.-funded democracy assistance programs implemented in Georgia and Ukraine in the post-revolution period have been burdened by U.S. security interests in the region and partly accounted for disappointing outcomes of the color revolutions. To test the hypothesis, four types of democracy assistance programs – electoral aid, political party development, NGO development and independent media strengthening – are analyzed in a comparative manner. The findings confirm the retarding impact of some U.S.-funded programs but they reveal reasons other than U.S. security interests.

Nepaisant didelių lūkesčių, sietų su 2003 m. Rožių revoliucija Gruzijoje ir 2004 m. Oranžine revoliucija Ukrainoje, demokratinis režimas šiose dviejose valstybėse vis dar nėra galutinai įsitvirtinęs. Šiame straipsnyje keliama hipotezė, kad viena iš „spalvotųjų revoliucijų“ sąlyginės nesėkmės priežasčių buvo tai, kad JAV saugumo interesai iškreipė šios šalies finansuotas paramos demokratijai programas, kurios porevoliuciniu laikotarpiu buvo vykdomos Gruzijoje ir Ukrainoje. Siekiant patikrinti hipotezę, straipsnyje yra analizuojami ir lyginami keturi paramos demokratijai sektoriai: parama rinkimams, politinėms partijoms, NVO ir nepriklausomai žiniasklaidai. Tyrimo rezultatai patvirtina kai kurių JAV finansuotų programų žalingą poveikį. Kartu tyrimas atskleidžia ir tai, kad šių programų iškraipymai gali atsirasti ne tik dėl paramą teikiančios valstybės saugumo interesų, bet ir dėl kitų priežasčių.