Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

The present article deals with the problem, often discussed in the public sphere, of the decreased attention that the USA gives to Lithuania and to the region of Central and Eastern Europe (CEE) on the whole, discusses the changing international environment, USA’s “pivot to Asia” and possible changes in the US foreign policy during the time of President Obama’s second term of office. The article states that Lithuania, being interested in the vitality of transatlantic relations, should consider the issue of “winning back” the USA’s attention to the region and to Europe as a whole, by assessing the issues of security to be solved. The research shows that even with a decade of its membership in Euro-Atlantic structures, Lithuania has not been fully integrated into the transatlantic security community. On the basis of a theoretical perspective of a small state and neoclassical realism, the article deals with the external and internal factors explaining the state’s foreign policy, analyzes Lithuania’s possible behavior in an international space, including the North Atlantic Alliance. In recent years NATO has been confronted not only with the global threats of the 21st century but also with a “burden share” problem that is becoming ever more acute. The situation of Lithuania’s security as to the guarantees of collective defense provided by the Alliance is assessed as the best one since the restoration of Independence; however, this does not release it from the necessity to widely develop its own defense capacities. Even though Europe constantly underlines the importance of transatlantic relations and intensive economic-trade relations with the USA, it has not developed a common attitude to its relations with the USA. Taking into consideration the present-day challenges, Europe needs a more global, more strategic attitude.

Šiame straipsnyje aptariama pastaraisiais metais viešojoje erdvėje dažnai diskutuojama sumažėjusio JAV dėmesio Lietuvai ir apskritai Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regionui problema, nagrinėjama kintanti tarptautinė aplinka, JAV „posūkis į Aziją“ ir galimi JAV užsienio politikos pokyčiai antrosios Prezidento Baracko Obamos kadencijos metu. Šie veiksniai gali turėti ir tam tikrą poveikį Lietuvai – straipsnyje pateikiami argumentai, kad pasiekta narystė NATO Lietuvai nereiškia jos saugumo klausimų sprendimo ir transatlantinių santykių plėtojimo pabaigos. Tyrimai rodo, kad net ir praėjus narystės euroatlantinėse struktūrose dešimtmečiui, Lietuva dar nėra iki galo integravusis į transatlantinę saugumo bendruomenę. NATO pastaraisiais metais susiduria ne tik su globaliomis XXI amžiaus grėsmėmis, bet ir paaštrėjusia išlaidų pasidalijimo problema. Lietuvos saugumo situacija dėl Aljanso teikiamos kolektyvinės gynybos garantijų vertinama kaip geriausia nuo nepriklausomybės atkūrimo, tačiau tai neatleidžia nuo būtinybės pačiai plėtoti savo gynybinius pajėgumus. Remiantis mažos valstybės ir neoklasikinio realizmo teorine perspektyva, straipsnyje aptariami valstybės užsienio politiką paaiškinantys išorės ir vidaus veiksniai, analizuojamos Lietuvos elgsenos tarptautinėje erdvėje, tarp jų ir Šiaurės Atlanto Aljanse, galimybės. Straipsnyje analizuojamos galimybės Lietuvai, kaip vienai iš Europos Sąjungos valstybių, prisidėti prie bendro Europos požiūrio į JAV suformavimo ir naujų galimybių transatlantinės partnerystės plėtojimui atvėrimo.