Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje nagrinėjamos emocinio intelekto ir emocinės gerovės sąsajos. Emocinio intelekto ugdymas gali padėti asmeniui pasiekti gerovę, nugyventi sveikesnį, laimingesnį, visavertį gyvenimą. Asmenys, kurių užtikrinta emocinė gerovė, pasižymi gebėjimais aktyviai dalyvauti darbinėje veikloje, užmegzti visaverčius santykius su kitais žmonėmis, daugiau patirti teigiamų emocijų. Šio tyrimo tikslas – ištirti emocinio intelekto ir emocinės gerovės ryšį. To siekiant atliktas koreliacinis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti emocinio intelekto ir gerovės sąsajas. Keliama hipotezė, kad aukštesnio emocinio intelekto asmenys, gebantys valdyti savo emocijas ir stresą, užmegzti ir palaikyti gerus santykius su kitais žmonėmis, empatiški ir atkaklūs, yra laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu. Straipsnyje nagrinėjamos emocinio intelekto ugdymo galimybės padidinant asmens gerovę ir pasitenkinimą gyvenimu, pristatomi empirinio tyrimo, kuriame dalyvavo universitetinių studijų studentai, rezultatai.

The main purpose of the article is to investigate the dynamics of awareness of students, i.e. future law enforcement officers, who will be expected to provide security for other people on the risks for their own or personal safety in the digital space. The paper presents both theoretical considerations and empiric data from the study (completed in 2016, 2017, 2019) aimed at investigating whether future law enforcement students recognize the main risks of the safety in the digital space. The study is important in the light that so much of contemporary social, personal and professional life is being carried out in the digital space. If future law enforcement officers are unable to recognize safety risks, as a consequence, they will not be professional and ready enough to consult and to provide support for citizens on the issues that in some cases start dominating the functioning of a contemporary person in the contemporary world.