The article follows the perspective of the World-system and aims to reveal the factors determining Russian foreign policy. In response to the neo-realistic interpretation of Russia’s behaviour in the international system, based on the logic of maintaining the balance of powers, an alternative interpretation is formulated: Russia’s foreign policy is influenced by structural geo-economic factors – belonging to the ‘semi-peripheral’ geo-economic zone. It leads to socio-economic tensions and political instability within the state and forces the Russian regime to use various domestic and foreign policy instruments to mobilize the society. One such instrument is military aggression in foreign countries, including Ukraine.
Nuo 2016 m. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė keletą protekcionistinių priemonių: sustabdė arba peržiūrėjo JAV dalyvavimą laisvosios prekybos susitarimuose, apmokestino dalį importo, apribojo užsienio valstybių prieigą prie aukštųjų technologijų sektoriaus ir kt. Trumpo vykdoma tarptautinė ekonominė politika išprovokavo diskusijas JAV ir visame pasaulyje. Kritikai suskubo pareikšti, kad Trumpas veda JAV į tarptautinę izoliaciją, o tai gali išprovokuoti pasaulio ekonomikos nuosmukį. Prie Trumpo kritikų stovyklos prisijungė ir užsienio valstybės. Kinija pareiškė, kad priešinsis protekcionizmui ir kovos už laisvą prekybą, o ilgametėms JAV sąjungininkėms Prancūzijai, Vokietijai ir Didžiajai Britanijai teko pripažinti, kad transatlantinė bendruomenė išgyvena sudėtingus laikus. Šiame straipsnyje ieškoma atsakymų į du klausimus: kodėl JAV prezidento administracija vykdo protekcionistinę tarptautinę ekonominę politiką ir kaip ši politika veikia transatlantinius santykius bei Lietuvos tarptautinę padėtį.
Since 2016, the Trump administration has announced a series of protectionist measures: it suspended or reviewed the US participation in free trade agreements, taxing some imports, restricting foreign access to high-tech sector, and so on. Trump’s international economic policy has provoked debate in the US and around the world. Critics rushed to state that Trump was leading the US into international isolation, which could in turn lead to a global economic downturn. Foreign countries have also joined the ranks of Trump critics. China said it would resist protectionism and fight for free trade, while the longtime US allies France, Germany and Britain had to admit that the transatlantic community was going through difficult times. This article seeks to answer two questions: why has the US President administration been pursuing protectionist international economic policy and how does this policy affect transatlantic relations and Lithuania’s international position?
Straipsnyje analizuojama, kaip kariuomenė ir kitos Baltarusijos saugumo struktūrą sudarančios institucijos gali paveikti režimo stabilumą. Keliami du probleminiai klausimai. Pirmasis, kaip jėgos struktūros sistema ir jų formali ar neformali kontrolė, valdymas ir funkcijų apibrėžimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu lemia Baltarusijos režimo stabilumą? Antrasis, ar lemiamas veiksnys yra vidaus ir kariuomenės valdymo, kontrolės ir funkcijų apibrėžimo centralizacija ar vis tik sukarinimas? Dėmesys skiriamas institucinei analizei. Siekiama atskleisti, kaip ir kodėl apibrėžiamos kariuomenės ar saugumo institucijų funkcijos, kurios iš jų yra formalios, kurios neformalios, kokios neformalios institucijos ar organizacijos prisideda prie formaliųjų institucijų pastangų užtikrinti režimo stabilumą.
The article analyzes how the army and other Belarusian institutions constituting the architecture of security can make an impact on the stability of the regime. Two problematic issues are raised. The first issue deals with how the force structure system and its formal and informal control, management and definition of short-and medium-term functions determine the stability of the Belarusian regime. The second issue poses the question whether the centralization of internal and army management, definition of control and functions is the decisive factor or militarization. Attention is paid to institutional analysis. Attempts are made to reveal how and why functions of the army and security institutions are defined, which of them are formal and which are informal, and what informal institutions or organizations contribute to the efforts of formal institutions to ensure the stability of the regime.