Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

The study analyses, in both theoretical and practical aspects, the topic of hybrid warfare and threats that have become particularly relevant after Russia’s war in Ukraine. First, the authors examine the theoretical debates, concerning the definition of hybrid threats by singling out its main elements and estimating, on their basis, the definitions used by the European Union and NATO. Second, on the grounds of examples of the Baltic states and specifically of Lithuania, the article presents practical challenges related to hybrid threats and posed by Russia. Finally, the study surveys the decisions taken during recent years at the level of Lithuania, the European Union, and NATO with the exception of essential measures in fighting against hybrid threats.

Straipsnyje tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais nagrinėjama po Rusijos karo Ukrainoje ypač aktualizuota hibridinių karo bei grėsmių tema. Pirmiausia, apžvelgiami teoriniai debatai dėl hibridinių grėsmių apibrėžimo išskiriant pagrindinius jų elementus bei remiantis jais įvertinami Europos Sąjungos ir NATO naudojami apibrėžimai. Antra, remiantis Baltijos valstybių ir plačiau – Lietuvos – pavyzdžiais straipsnyje pateikiami praktiniai Rusijos keliami iššūkiai, susiję su hibridinėmis grėsmėmis. Galiausiai, išskyrus pagrindines kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemones, apžvelgiami šiuo klausimu pastaraisiais metais Lietuvos, ES ir NATO lygmeniu priimti sprendimai.

The Kaliningrad issue has always been part of several contexts of Lithuanian foreign policy and security assurance. That is why it is significant to look at what relationship models Lithuania has tried to implement with Kaliningrad and what opportunities and threats it has created for Lithuania. This article analyses the Kaliningrad factor, which became apparent during Vladimir Putin’s rule, in Russia’s relations with Lithuania, the EU, and NATO, and assesses the aspects of both “hard” and “soft” security. We argue that it is important to consider what Kaliningrad Oblast means to Russia, what role it plays in its foreign policy, how it is changing and what the dynamics of the EU and Lithuania’s relations with Kaliningrad has recently been, and what the possible and desirable scenarios of Lithuania’s cooperation with Kaliningrad could be.

Kaliningrado klausimas nuolat iškyla net keliuose Lietuvos užsienio politikos ir saugumo užtikrinimo kontekstuose. Todėl svarbu pažvelgti, kokius santykių modelius Lietuva bandė įgyvendinti su Kaliningradu ir kokias galimybes ir grėsmes jis kūrė Lietuvai. Šiame straipsnyje gilinamasi į V. Putino valdymo laikotarpiu pastebimai išryškėjusį Kaliningrado veiksnį Rusijos ir Lietuvos, ES ir NATO santykiuose, atsižvelgiant tiek į griežtojo saugumo, tiek į švelniojo saugumo aspektus. Tokioje analizėje svarbu įvertinti, ką Rusijai reiškia Kaliningrado ir kokį vaidmenį ji atlieka užsienio politikoje, kaip jis kinta, kokia yra ES, Lietuvos ir Kaliningrado santykių kaitą pastaraisiais metais, kokie yra galimi ir pageidautini Lietuvos bendradarbiavimo su Kaliningradu scenarijai.

Nepriklausomybę 1990 metais atkūrusi Lietuva strateginiu tikslu pasirinko integraciją į Vakarus, aiškų prioritetą teikiant Europos Sąjungai ir didžiausiam pasaulio kariniam aljansui NATO. Rusijoje tokia kryptis buvo suvokta kaip kelianti grėsmę Rusijos įtakai posovietiniame regione. Šiame straipsnyje siekiame apžvelgti nepriklausomos Lietuvos saugumo politiką, ypatingą dėmesį skiriant Rusijai. Siekiama išskirti pagrindinius prioritetus ir įvertinti, kaip pavyko juos įgyvendinti. Be to, siekiama išanalizuoti karo Ukrainoje įtaką tiek Lietuvos, tiek regioniniam saugumui ir gynybos politikos prioritetams.

After regaining independence in 1990, Lithuania chose a strategic path to integrate into Western organizations, with clear priorities for the European Union and NATO, the biggest military alliance in the world. In Russia, such direction was regarded as a threat to its influence in the post-Soviet area. Hence the article seeks to provide an overview of Lithuania’s security policy, with specific emphasis on the role of Russia, in the recent quarter century. The aim is to distinguish key priorities for Lithuania and assess their practical implementation. Furthermore, the paper seeks to analyse the impact of the war in Ukraine, both on Lithuanian and regional security as well as the development of key security priorities.