Studentų mokymosi pasiekimų lygis yra vienas pagrindinių aukštosios mokyklos administracijos, dėstytojų ir studentų tarpusavio bendradarbiavimo veiklos rodiklių, kurie profesinėje aplinkoje turi įtakos absolventų profesinių žinių įgijimui ir gebėjimų išsiugdymui bei lemia jų konkurencingumą tarp tos pačios srities specialistų. Todėl, kaip teigiama LR ŠMM ir ŠMPF 2018 m. parengtame rekomendacijų sąvade, svarbi „į studentą orientuoto mokymosi, mokymo ir pasiekimų vertinimo dermė“. Vertinimas yra aktuali tema tiek dėstytojui, tiek studentui. Studentas gali įsivertinti pažangą, įgytas žinias ir gebėjimus, sustiprinti ar prarasti motyvaciją, siekdamas geresnių rezultatų; dėstytojas gali įsivertinti savo dėstomo dalyko efektyvumą, mokymo kokybę ir žinių ar patirties perteikimą. Gera vertinimo praktika ir patirtis skatina mokymąsi, padeda siekti mokymo ir mokymosi kokybės. Straipsnio autorės neabejoja temos aktualumu ir tuo, kad vertinimo efektyvumą lemia tinkamai parinkti vertinimo tipai, suplanuoti vertinimo metodai bei tinkamai paruoštos užduotys ir jų vertinimo kriterijai. Dėstytojų ir studentų tarpusavio bendradarbiavimas ypač svarbus, pasirenkant vertinimo metodus, kurie ne tik parodytų rezultatus, bet ir skatintų tiek dėstytojus, tiek studentus tobulėti.