Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje analizuojamas tarpukario Lietuvos kariuomenės formavimosi kontekste vykęs karo tarnybos patrauklumo didinimo procesas, atskleidžiant jo struktūrinius aspektus ir priežastinius ryšius su šiandien aktualiais nacionalinio saugumo iššūkiais. Aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis susidūrė to meto valdžia: neigiamas visuomenės požiūris į karo prievolę, kariuomenės komplektavimo sunkumai, menka motyvacija. Siekiant formuoti teigiamą karo tarnybos įvaizdį, buvo diegiamos kompleksinės vidinės motyvacinės priemonės: gyvenimo sąlygų kariuomenėje gerinimas, švietimas, profesinis rengimas, ir išorinės motyvacinės priemonės: patriotinio ugdymo stiprinimas, viešųjų ryšių priemonės, simboliniai ritualai. Istorinė analizė leidžia teigti, kad kariuomenės patrauklumui esminę reikšmę turi ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir socialinė aplinka, tarnybos sąlygų kokybė bei pilietinės visuomenės brandos lygis. Šios įžvalgos aktualios šiuolaikinėje karo prievolės politikos formavimo diskusijoje, siekiant kurti tvarią ir visuomenės palaikymu grįstą nacionalinio saugumo sistemą.

Straipsnyje aptariamas Lietuvos šaulių sąjungos ir septynių buvusių karių organizacijų bendradarbiavimas 1923–1940 m. Analizuojami organizacijų įstatai, atkreipiant dėmesį į jų veiklos tikslus, kurių lyginimas leido nustatyti, kas jas siejo ir skyrė. Nagrinėjama, kokiose srityse ir kaip kiekviena buvusių karių organizacija bendradarbiavo su Lietuvos šaulių sąjunga. Išskirtinis dėmesys skiriamas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai, nes kūrėjus savanorius ir šaulius siejo Nepriklausomybės kovų patirtis ir šaulių kiekis organizacijoje, lėmę aktyvesnį bendradarbiavimą. Atskleidžiamas Lietuvos šaulių sąjungos laikraščio „Trimitas“ indėlis pristatant organizacijas visuomenei ir skatinant bendradarbiavimą, nes tik Žydų karių sąjunga turėjo laikraštį „Apžvalga“, o kitos buvusių karių organizacijos periodinių leidinių neturėjo, tik leisdavo metinius arba proginius žurnalus. Visas organizacijas siejo noras puoselėti valstybingumą ir pasiryžimas prireikus ginti savo valstybę.