Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Vilnius per savo ilgą istoriją ne kartą nukentėjo nuo svetimų kariuomenių plėšimų ir sukeltų gaisrų. XX a. miestą niokojo karai, kuriuos lydėjo badas, užkrečiamosios ligos ir kitos nelaimės. Antrasis pasaulinis karas Vilniui ir jo gyventojams turėjo didelių neigiamų ir negrįžtamų padarinių. Remiantis istoriniais šaltiniais ir istoriografija straipsnyje nagrinėjamas mūšių dėl Vilniaus etapas (1944 m. liepos 6–13 d.), aptariami juose dalyvavusių karinių pajėgų (Vokietijos kariuomenės, lenkų pogrindinės organizacijos Armijos Krajovos (lenk. Armia Krajowa,(AK) ir Raudonosios armijos1 tikslai ir uždaviniai, mūšių dinamika, jų padariniai miestui ir jo gyventojams, nustatomas apytikslis žuvusių, sužeistų ir į nelaisvę patekusių karių skaičius.