Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Prahos pavasaris – tai komunistinėje Čekoslovakijoje 1968 m. sausio 5 d. prasidėjęs politinio atšilimo laikotarpis, kai komunistas reformistas Aleksandras Dubčekas (Alexander Dubček) tapo pirmuoju Čekoslovakijos komunistų partijos Centro komiteto sekretoriumi. Jo kulminacija įvyko 1968 m. naktį iš rugpjūčio 20-osios į 21-ąją, kai Varšuvos pakto valstybių kariai, vadovaujami Sovietų Sąjungos kariuomenės, įžengė į Čekoslovakiją, kad sustabdytų prasidėjusias demokratizuojančias reformas. Straipsnyje analizuojama Lietuvos visuomenės – ne tik tuo metu sovietinės Lietuvos, bet ir išeivijos – reakcija į 1968 m. Prahos pavasarį. Bandoma išsiaiškinti, kaip jos oficialioji spauda atspindėjo šiuos įvykius, tiksliau – kokią propagandą šalies visuomenei skleidė sovietinė valdžia. Skiriama dėmesio ir tiesioginių karinės intervencijos dalyvių atsiminimams, analizuojamos KGB ataskaitos, kurios parodo Lietuvos visuomenės būseną.

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip sparčiai ir sėkmingai lietuvių kariuomenė perimdavo karybos naujoves, atsakydama į iššūkius, mestus Vokiečių ordino XIII–XIV a. Remiantis daugiausia rašytiniais šaltiniais siekiama parodyti, kad lietuvių ir Vokiečių ordino kariavimo būdas XIV a. supanašėjo, ryškus atotrūkis, būdingas XIII a. pradžiai, buvo įveiktas. Simboline šio ilgalaikio proceso atomazga galime laikyti 1410 m. Žalgirio mūšį.