Karo archyvas

2022-aisiais sukako 640 metų, kai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio (1381–1382) kariuomenė, puldama Jurbarke stovėjusią kryžiuočių pilį, pirmą kartą panaudojo bombardas. Taigi 1382 m. laikomi Lietuvos artilerijos pradžia. Tačiau straipsnyje bus kalbama ne apie artilerijos veiksmus mūšyje, bet mažai nagrinėta tema – apie artilerijos saliutavimą valstybinių švenčių metu ir minint žymesnes istorijos datas. Seniai žinoma, kad, gaudžiant artilerijos pabūklams, iš jų iššauti sviediniai neša mirtį. Tačiau būna ir išimčių – kai iš vamzdžio sklinda tik drebinantis garsas su šviesiai pilkų dūmų kamuoliais, žmonėms sukuriama įspūdinga šventinė nuotaika. Artilerijos saliutavimas – tai iškilminga pasveikinimo ar pagerbimo forma artilerijos pabūklų salvėmis, paprastai skiriamomis svarbiems valstybės asmenims pagerbti, šventėms ar sukaktims paminėti, valstybės vėliavos pakėlimui prie reprezentacinių pastatų ar kariniame laive, įplaukiančiame į kitos valstybės uostą, paskelbti. Artilerijos šventinė salvė – tai sutartinė šūvių papliūpa. Straipsnyje pristatoma apžvalginė artilerijos pabūklų šventinių saliutų Lietuvoje istorija.