2022 metais sukako 220 metų, kai prasidėjo Antrasis lenkų karas (1812 metų Prancūzijos ir Rusijos karas), tiesiogiai palietęs Lietuvos kraštą, jo žmones ir, žinoma, Kauno miestą, kuriame jau pirmosiomis Napoleono kariuomenės persikėlimo valandomis įvyko daug svarbių istorinių įvykių, kuriuos verta prisiminti. 1812 metų birželio 24 d., trečiadienį, Prancūzijos imperijos Vidurinė armija (Didžiosios armijos pagrindinė dalis), vadovaujama vieno talentingiausių karvedžių žmonijos istorijoje, imperatoriaus Napoleono I, forsavo Nemuną. Dešiniajame upės krante imperatorius tikėjosi rasti išsidėsčiusią Rusijos kariuomenę, bet ji jau buvo atsitraukusi.
Apie Napoleono I veiklą, Prancūzijos kariuomenės plėšikavimą Kaune, pagaliau jos pasitraukimą iš miesto nemažai rašyta, bet vis dar pasigendama naujesnių ir detalesnių šio laikotarpio karinių įvykių aprašymų. Juo labiau kad šie įvykiai, supurtę visą Europą, yra ne vien Lietuvos istorijos dalis. Pagaliau, be imperatoriaus Napoleono I, Kaune lankėsi daug talentingų karvedžių, eilinių karių, puskarininkių, karininkų, vėliau tapusių žymiais Prancūzijos maršalais, politikais, medicinos specialistais, kurie labai paspartino pastarosios srities vystymąsi civiliniame gyvenime. Tą patį galima pasakyti apie Prūsijos, Vokietijos žemių, Lenkijos, Olandijos karius, tapusius žymiais karvedžiais, valstybės veikėjais. Kiekvienas karas žmonėms – tai neapsakomas skausmas, daugybė netekčių, sudaužyti likimai ir dažnai neišsipildžiusios viltys. Tai galima pasakyti ir apie 1812 m. įvykius, siejamus su siekiu, pasinaudojant Prancūzijos kariuomenės įžengimu į Rusijos imperiją, atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tačiau šie lūkesčiai taip ir liko neįgyvendinti.