Vokietijos strategija okupuotos Lietuvos atžvilgiu 1917 metais (Archyvinės paieškos ir istoriografinės įžvalgos tiriant kaizerinės Vokietijos politiką)
Journal:Karo archyvas
Volume 38, Issue 1 (2023), pp. 162–188
Abstract
Vilnius per savo ilgą istoriją ne kartą nukentėjo nuo svetimų kariuomenių plėšimų ir sukeltų gaisrų. XX a. miestą niokojo karai, kuriuos lydėjo badas, užkrečiamosios ligos ir kitos nelaimės. Antrasis pasaulinis karas Vilniui ir jo gyventojams turėjo didelių neigiamų ir negrįžtamų padarinių. Remiantis istoriniais šaltiniais ir istoriografija straipsnyje nagrinėjamas mūšių dėl Vilniaus etapas (1944 m. liepos 6–13 d.), aptariami juose dalyvavusių karinių pajėgų (Vokietijos kariuomenės, lenkų pogrindinės organizacijos Armijos Krajovos (lenk. Armia Krajowa,(AK) ir Raudonosios armijos1 tikslai ir uždaviniai, mūšių dinamika, jų padariniai miestui ir jo gyventojams, nustatomas apytikslis žuvusių, sužeistų ir į nelaisvę patekusių karių skaičius.
Journal:Karo archyvas
Volume 35, Issue 1 (2020), pp. 343–373
Abstract
Straipsnyje nagrinėjamas atkurtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ginklų ir karo technikos įsigijimo 1990–2004 m. procesas, išskirti jo etapai, juos apibrėžiantys politiniai ir ekonominiai veiksniai, kilusios problemos, iššūkiai ir ypatumai. Tyrinėjama, kiek ir kokių ginklų būta Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę ir kokią galimybę jais disponuoti turėjo atsikurianti Lietuvos Respublikos krašto apsauga, iš kokių šaltinių ir kokiu būdu jų buvo įsigyjama.
Journal:Karo archyvas
Volume 35, Issue 1 (2020), pp. 49–66
Abstract
Straipsnyje remiantis Italijos archyvų šaltiniais apžvelgiama Italijos karinių ir diplomatinių pareigūnų pateikta informacija apie Lietuvą ir jos kariuomenę kovų dėl nepriklausomybės metais ir tarpukariu. Pristatomas jų požiūris į Lietuvos kariuomenę, įvairias Lietuvai tarpukariu iškilusias problemas, santykius su Vokietija, Lenkija ir Sovietų Sąjunga.
Nuo 2017 m. pavasario Lietuvos istoriografiją ir teisės istoriją, taip pat visuomenės istorinės sąmonės formavimą ėmė veikti Vokietijos užsienio reikalų žinybos Politiniame archyve rastas ir paviešintas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimtas nutarimas. Jis buvo parašytas, kaip jau patikimai nustatyta, vieno iš signatarų dr. Jurgio Šaulio ranka dviem kalbomis – lietuvių ir vokiečių. Nutarimą (vok. Beschluss) po tekstu kiekviena kalba tame pačiame dokumente pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Nors žiniasklaidoje, o po to ir akademinėse publikacijose ne kartą skelbta šio dokumento faksimilė arba nuotraukos, tačiau iki šiol nebuvo publikuotas visas šio svarbaus akto spausdintas tekstas. Kad užpildytų šią spragą, straipsnio autorius parengė Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nutarimo / Beschluss, kaip vientiso dokumento, transkripciją paraidžiui. Šio istorinio šaltinio paraidinis perrašas pirmą kartą skelbiamas akademinėje literatūroje, praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo jo priėmimo, pateikiant išsamius transkripcijos detalių ir niuansų paaiškinimus, publikacijos autoriaus įžvalgas, komentarus ir kai kurias išvadas. Tikimasi, kad tai prisidės ne tik prie Lietuvos valstybės atkūrimo proceso Pirmojo pasaulinio karo metais geresnio supratimo, šios problematikos istoriografijos tolesnės raidos, bet ir prie šiuolaikinės visuomenės istorinės sąmonės formavimo remiantis istorijos mokslo pasiekimais. Taip pat Lietuvos Respublikos institucijos, mokslinių ir kitų publikacijų autoriai galės nuo šiol remtis ne tik Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimto dvikalbio nutarimo atvaizdu, bet ir jo transkribuotu tekstu kaip istorijos šaltiniu.
Journal:Karo archyvas
Volume 34, Issue 1 (2019), pp. 75–118
Abstract
Straipsnio tekstas išplaukė iš daugiau nei dešimtmetį tyrinėtos Nepriklausomybės kovų su bermontininkais medžiagos, kurią sudaro knygos, periodika, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų dokumentai, kautynių prie Radviliškio vietos analizė. Remiantis sukaupta informacija buvo skaitomi pranešimai. Vien 2018 metais pranešimai šia tema buvo skaitomi balandžio 19 d. Šiaulių universitete vykusioje jaunųjų tyrėjų mokslinėje konferencijoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti ir lapkričio 9 d. Lietuvos karo akademijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100 metų“. Būtent šių pranešimų pagrindu gimusiame straipsnyje nagrinėjama kariavusių pusių patirtų nuostolių santykio problematika. Straipsnyje gilinamasi į vadų pateiktus duomenis apie nuostolių dydį, jie gretinami su priešo patirtais nuostoliais ir matoma, kad Lietuvos kariuomenės kai kurių vienetų vadai klydo – proporcija „1 su 3“, vertinant puolančiųjų ir besiginančiųjų nuostolius Radviliškio atveju klasikinės karinės taktikos požiūriu, tiesiog nepritaikoma. Vis dėlto pergalė prie Radviliškio buvo pasiekta, straipsnyje pateikiamos ir nagrinėjamos priežastys, padėjusios laimėti, nepaisant tam tikrų karo meno logikos prieštaravimų. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad straipsnyje neanalizuojamos kautynės, o tik vertinamos pavienės aplinkybės, kautynių statistika ir kontekstas.