Karo archyvas

The purpose of this article is to analyse how the most read Romanian media outlets (Libertatea, Digi24, Ştirile Pro TV, Adevărul, Click!) were reporting news about Lithuania in the period between 24 February 2022 and 15 April 2024, with two aims being elaborated in the research. The first goal is to focus on the reflection of Lithuanian and Romanian bilateral relations; the second goal is to assess the Romanian media coverage on the news related to Lithuanian national security. The research suggests that the Romanian media is extensively reporting news from Lithuania. These news items can be grouped into three categories: the first category is the security news; the second category is the other news containing anything directly related to Lithuania excluding security questions; the third category is the contextual news, with only contextual references to Lithuania among other things. Meanwhile, the security category can be grouped into three subcategories, those being: the news from Lithuania; the news covering Lithuanian and Romanian bilateral relations; the contextual news. The analysis confirms the intensively developing bilateral relations as well as wide coverage of Lithuanian security questions in Romanian media. The study aims to expand the perceptions of the geographical dimension of the Lithuanian network of bilateral relations, and representation of Vilnius’ security perceptions in NATO allies.

Vilnius per savo ilgą istoriją ne kartą nukentėjo nuo svetimų kariuomenių plėšimų ir sukeltų gaisrų. XX a. miestą niokojo karai, kuriuos lydėjo badas, užkrečiamosios ligos ir kitos nelaimės. Antrasis pasaulinis karas Vilniui ir jo gyventojams turėjo didelių neigiamų ir negrįžtamų padarinių. Remiantis istoriniais šaltiniais ir istoriografija straipsnyje nagrinėjamas mūšių dėl Vilniaus etapas (1944 m. liepos 6–13 d.), aptariami juose dalyvavusių karinių pajėgų (Vokietijos kariuomenės, lenkų pogrindinės organizacijos Armijos Krajovos (lenk. Armia Krajowa,(AK) ir Raudonosios armijos1 tikslai ir uždaviniai, mūšių dinamika, jų padariniai miestui ir jo gyventojams, nustatomas apytikslis žuvusių, sužeistų ir į nelaisvę patekusių karių skaičius.

Straipsnyje nagrinėjamas atkurtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ginklų ir karo technikos įsigijimo 1990–2004 m. procesas, išskirti jo etapai, juos apibrėžiantys politiniai ir ekonominiai veiksniai, kilusios problemos, iššūkiai ir ypatumai. Tyrinėjama, kiek ir kokių ginklų būta Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę ir kokią galimybę jais disponuoti turėjo atsikurianti Lietuvos Respublikos krašto apsauga, iš kokių šaltinių ir kokiu būdu jų buvo įsigyjama.

Straipsnyje remiantis Italijos archyvų šaltiniais apžvelgiama Italijos karinių ir diplomatinių pareigūnų pateikta informacija apie Lietuvą ir jos kariuomenę kovų dėl nepriklausomybės metais ir tarpukariu. Pristatomas jų požiūris į Lietuvos kariuomenę, įvairias Lietuvai tarpukariu iškilusias problemas, santykius su Vokietija, Lenkija ir Sovietų Sąjunga.

Straipsnio tekstas išplaukė iš daugiau nei dešimtmetį tyrinėtos Nepriklausomybės kovų su bermontininkais medžiagos, kurią sudaro knygos, periodika, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų dokumentai, kautynių prie Radviliškio vietos analizė. Remiantis sukaupta informacija buvo skaitomi pranešimai. Vien 2018 metais pranešimai šia tema buvo skaitomi balandžio 19 d. Šiaulių universitete vykusioje jaunųjų tyrėjų mokslinėje konferencijoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti ir lapkričio 9 d. Lietuvos karo akademijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100 metų“. Būtent šių pranešimų pagrindu gimusiame straipsnyje nagrinėjama kariavusių pusių patirtų nuostolių santykio problematika. Straipsnyje gilinamasi į vadų pateiktus duomenis apie nuostolių dydį, jie gretinami su priešo patirtais nuostoliais ir matoma, kad Lietuvos kariuomenės kai kurių vienetų vadai klydo – proporcija „1 su 3“, vertinant puolančiųjų ir besiginančiųjų nuostolius Radviliškio atveju klasikinės karinės taktikos požiūriu, tiesiog nepritaikoma. Vis dėlto pergalė prie Radviliškio buvo pasiekta, straipsnyje pateikiamos ir nagrinėjamos priežastys, padėjusios laimėti, nepaisant tam tikrų karo meno logikos prieštaravimų. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad straipsnyje neanalizuojamos kautynės, o tik vertinamos pavienės aplinkybės, kautynių statistika ir kontekstas.