Lietuvos metinė strateginė apžvalga

2011 m. sausį arabų šalyse kilusi sukilimų (neginkluotų ir ginkluotų) banga yra fenomenalus reiškinys. Ne veltui jam tarptautinėje informacinėje erdvėje skiriama ypač daug dėmesio. Iš tiesų panašaus masto politinių ir socialinių sukrėtimų arabų pasaulyje pastaraisiais dešimtmečiais nėra buvę. Neatsitiktinai daugelis Vakarų valstybių, kurių saugumo interesai buvo glaudžiai susiję su sukilimų apimtomis arabų šalimis, jiems prasidėjus jautėsi sutrikusios. Sumišę buvo įvairūs arabų šalimis besidomintys Vakarų saugumo ekspertai. Dar prieš kelis mėnesius iki sukilimų pradžios beveik niekas iš jų neprognozavo, kad artimiausiu metu arabų šalių laukia ypač dideli politiniai ir socialiniai sukrėtimai, didžiuliai saugumo situacijos tam tikrose arabų šalyse ir atitinkamuose regionuose pokyčiai. Netikėtai arabų sukilimų užklupti Vakarų saugumo ekspertai suskubo aiškintis, kokios tų sukilimų priežastys? Kokie veikėjai ir kokios jėgos už jų stovi? Iškeltas svarbus klausimas – koks gali būti šių arabų sukilimų poveikis Vakarų interesams? Ar sukilimų apimtose šalyse keičiasi tik valdantys asmenys? Ar vyksta gilesni sisteminiai (revoliuciniai) pokyčiai, turėsiantys ilgalaikį strateginį poveikį Vakarams? Kol kas vienareikšmių atsakymų į šiuos klausimus nėra, nors tam tikras įžvalgas jau galima daryti. Straipsnyje yra analizuojami arabų sukilimai, jų priežastys, galimas poveikis Vakarų ir Lietuvos saugumo interesams. Keliamas klausimas – kaip arabų sukilimai veikia ir gali paveikti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus? Kiek įvykiai Tunise, Egipte, Libijoje, Sirijoje, Bahreine ir kitose arabų šalyse svarbūs Lietuvai? Ar iš tiesų galime ignoruoti tai, kas vyksta toli nuo Lietuvos sienų esančiuose regionuose?