Lietuvos metinė strateginė apžvalga

Studijoje siekiama įvertinti galimo bevizio režimo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos poveikį Lietuvos vidaus, užsienio reikalų, muitinės bei pasienio kontrolės sistemoms. Tyrime bus siekiama išanalizuoti tokio režimo poveikį legalios ir nelegalios migracijos mastams, nusikalstamumo lygiui, valstybės sienos apsaugos sistemai, policijos veiklos organizavimui, Lietuvos nelegalios migracijos valdymo sistemai, finansinę naštą Lietuvos prieglobsčio sistemai bei apskaičiuoti bendras ir būsimas finansines sąnaudas. Analizėje naudojami empiriniai duomenys susideda iš interviu su vidaus ir užsienio reikalų ministerijų bei su jomis susijusių institucijų (Policijos departamento prie VRM, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos) pareigūnais, statistinių duomenų bei anksčiau atliktų tyrimų apie bevizį režimą. Studiją sudaro šios penkios dalys: politinio konteksto beviziam režimui įvesti įvertinimas, jo poveikio aukščiau minėtoms valstybės institucijoms analizė, bendros finansinės naštos dėl galimo bevizio režimo apskaičiavimas, išvados bei rekomendacijos. Tyrimo tikslas ir uždaviniai apima specifinius veiksnius bei jų poveikį, tačiau neatmetama, kad kompleksiškoje socialinėje realybėje gali pasireikšti ir kitų veiksnių, neįtrauktų į studiją, poveikis, kuris čia nėra aptariamas dėl tyrimo apimties ribotumo. Studijos išvados ir pasiūlymai iš dalies orientuojami į ateities perspektyvas, o tai metodologiškai apsunkina tikslius sąnaudų vertinimus. Be to, tyrime nėra apskaičiuojama galima bevizio režimo nauda. Išvadose buvo nustatyti neigiamos įtakos aspektai dėl ES – Rusijos bevizio režimo įvedimo: jis panaikintų specialiosios Kaliningrado tranzito schemos poreikį ir šios schemos finansavimą, tikėtina, didėtų bendras nusikalstamumas, suaktyvėtų organizuoto nusikalstamumo grupuočių veikla bei plėstųsi terorizmo ir prekybos žmonėmis grėsmės. Sąnaudos, susiję su nuostoliais dėl sumažėjusio ES finansavimo, negautos lėšos bei išaugę institucijų stiprinimo poreikiai sudarytų 16–17 milijonų litų metinių išlaidų, neskaičiuojant papildomų sąnaudų ir ateities projektų, kurių suma gali siekti nuo 40 iki 85 milijonų litų.