Lietuvos įvaizdžiai Rusijos žiniasklaidoje po Krymo aneksijos
Volume 15, Issue 1 (2017), pp. 113–129
Pub. online: 1 December 2017
Type: Article
Open Access
Published
1 December 2017
1 December 2017
Abstract
Rusijos konfrontacijos su Vakarais 2014–2016 m. laikotarpio vienas iš išskirtinių bruožų yra Rusijos propagandos suaktyvinimas tiek užsienyje, tiek pačioje Rusijoje. Lietuva, kurios santykių normalizacija su didžiąja kaimyne nebuvo užbaigta ir kuri atvirai parėmė Ukrainos poziciją, susilaukė papildomo Rusijos žiniasklaidos dėmesio, o tiksliau, joje sustiprėjo antilietuviškų nuotaikų kurstymas. Šiuo atveju pirmiausia mėginama bendrais bruožais apibūdinti, kaip masinės informavimo priemonės (televizija ir periodinė spauda) atliko socialinio konstrukto kūrėjų vaidmenį, ir išsiaiškinti Rusijos žiniasklaidoje pateikiamas Lietuvos kiekybines charakteristikas. Remiantis šia analize išskiriami trys dominuojantys negatyvūs Lietuvos įvaizdžiai – rusofobiška ir antirusiška, istorijos falsifikatorė, žlunganti ir neįtakinga. Šie įvaizdžiai nuosekliai ir kryptingai eksploatuojami Rusijos informacinėje erdvėje, beveik neegzistuojant alternatyviems šaltiniams, tapo neginčijama tiesa daugumai Rusijos piliečių. Tai suteikia Kremliui dideles manipuliacijos perspektyvas kuriant geopolitinio nestabilumo taktiką ir strategiją. Antra vertus, nederėtų pamiršti, kad Lietuvos negatyvus paveikslas padeda Rusijos visuomenei pateisinti Putino sukurtą politinę sistemą ir jos pranašumus prieš Vakarų pasaulį.