Lietuvos metinė strateginė apžvalga

JAV okupavus Iraką, Izraelis ir JAV tampa galingiausiomis jėgomis Artimųjų ir Vidurio Rytų regione. Prezidentui V. Putin parėmus JAV pradėtą kovą su globaliu terorizmu, susidarė palankios sąlygos formuotis JAV, Rusijos ir Izraelio partnerystei. Arabų valstybės vieningai nebegalės grasinti visapusišku karu Izraeliui. Rusijai ši partnerystė yra būtina sąlyga, siekiant modernizuoti savo ekonomiką bei susigrąžinti didelės valstybės įvaizdį. Todėl Putin darė nuolaidas JAV: neprieštaravo Vašingtono pastangoms įsitvirtinti pietiniuose kontinentinės geostrateginės zonos (angl. Heartland) pakraščiuose (Užkaukazėje, Vidurio Azijoje) bei NATO plėtrai į Vidurio Europą, Balkanus ir Rytų Pabaltijį. NATO plėtrą geopolitiniu požiūriu galima vertinti kaip jūrinių valstybių, pirmiausia JAV, įsitvirtinimo proceso vakarinėje diskontinentinės zonos (ang. Rimland) dalyje baigiamąjį etapą. Sėkminga operacija Afganistane, JAV karinių pajėgų dislokavimas Vidurio Azijoje, NATO plėtra Europoje, Irako okupacija kuria pamatus, kad JAV ilgai dominuotų ir įsitvirtintų nauja globali geopolitinė tvarka pasaulyje.

Kinija 2001-2003 metais aktyviai siekė įsitvirtinti Rytų Azijoje ir tuose regionuose, kurie sulaukia mažesnio Vakarų dėmesio, įgyvendindama gana racionalią bendradarbiavimo su JAV, kaip vienintele supervalstybe, strategiją: siekdama užsitikrinti taikią išorės aplinką, užsienio investicijas, pažangių, būtinų ekonomikos plėtrai, technologijų gavimą.

Globali JAV vykdoma antiteroristinė kampanija sukėlė euroatlantinių santykių įtampą. Europos ir JAV pozicijos išsiskyrė dėl antiteroristinės kampanijos taktikos, grėsmių neutralizavimo priemonių (metodų). JAV kur kas labiau yra linkusios naudoti karinę jėgą, o europiečiai - diplomatines pastangas. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių paspartėjusi transatlantinių santykių erozija ypač akivaizdi tapo Irako krizės metu. Irako krizė ne tik sukėlė įtampą tarp JAV ir kai kurių Europos valstybių (Prancūzijos ir Vokietijos, kurias palaikė ir Belgija bei Graikija), bet ir pačioje Europoje. Po Irako karo Prancūzija ir Vokietija siekia mažinti politinę ES priklausomybę nuo JAV, kuriant nepriklausomą nuo NATO ES karinio planavimo struktūrą, sutelkiant Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP).

Gerindama santykius su Vakarais, Rusija kartu didino politinį spaudimą kontinentinės geostrateginės zonos pakraščiams NVS politinėje erdvėje. Rusija, nors ir darydama tam tikras nuolaidas, stengėsi neleisti Rytų Pabaltijo, Ukrainos, Pietų Kaukazo ir Vidurio Azijos paversti jūrinių valstybių placdarmais tolimesniam politiniam ir ekonominiam heartlando skaldymui. Tačiau Rusijai, net siekiant vidutinio laikotarpio tikslų, kol kas pavyko tik iš dalies atkurti NVS šalyse buvusią politinę įtaką. Baltijos valstybėse to padaryti Rusija dar negali, bet ji siekia susilpninti struktūrinę Baltijos valstybių galią.