Mūsų žinynas: karo mokslo, karinio rengimo ir ugdymo žurnalas

This article argues that Russia’s behavior toward NATO, Europe, and Ukraine is not reactive or episodic but reflects a coherent, long-term strategy aimed at restoring imperial power and reshaping the international order. It contends that Western policymakers often misinterpret Russia’s actions, leading to delayed or insufficient responses. Drawing on geopolitical analysis, ideological frameworks, and official Russian doctrines, the article demonstrates that the Kremlin pursues a defined political end-state: reasserting dominance over the post-Soviet space, projecting influence across Europe, and promoting a multipolar system that constrains Western liberal dominance. Russia’s war against Ukraine is examined as a central strategic instrument in this imperial restoration project rather than as a standalone conflict. The analysis shows how military force, hybrid warfare, energy leverage, diplomacy, and ideological narratives are systematically employed to advance these objectives. Recognizing this strategic consistency is essential for effective Western deterrence and long-term security planning.

Straipsnyje analizuojamos pagrindinės institucinės išorinės priežastys, darančios įtaką karo tarnybos patrauklumui. Dėmesys sutelkiamas į karo tarnybos įvaizdžio formavimą žiniasklaidoje, karių ir visuomenės požiūrį į karo tarnybą, kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventes, jaunimo karinį rengimą mokyklose bei išlydėtuvių į kariuomenę ritualinės praktikos pokyčius. Straipsnis grindžiamas istoriniu metodu, apimančiu euristiką, kritiką ir interpretaciją. Analizės metodas taikomas siekiant nustatyti priežastinius ryšius tarp išorinių institucinių veiksnių, formuojančių karo tarnybos patrauklumo politiką. Turinio analizė pasitelkta analizuojant periodiką, memuarus, dienoraščius ir kitus šaltinius, siekiant atskleisti medžiagos semantines prasmes. Sintezės metodas leido integruoti surinktą informaciją ir išryškinti sąsajas tarp skirtingų karo tarnybos patrauklumo aspektų. Straipsnio tekstui konstruoti taikyti naratyvinis ir deskriptyvinis metodai. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais: istoriografine literatūra, archyviniais dokumentais, karių atsiminimais, laiškais, dienoraščiais ir 1918–1940 m. periodine spauda. Straipsnis aktualus tuo, kad atskleidžia, kaip išoriniai instituciniai veiksniai formavo karo tarnybos įvaizdį ir skatino visuomenės palankumą jai, o šios įžvalgos reikšmingos ir šiandienos gynybos bei pilietinio ugdymo kontekste.

Lisovskininkų dalinys buvo suformuotas ir veikė XVII a. pirmojoje pusėje, vykstant labai sunkioms ir atkaklioms Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kovoms su Rusija. XVI a. abi šalis alinęs Livonijos karas baigėsi 1582 m. Jam Zapolės taikos sutartimi. Tačiau Lenkija bei Lietuva iš vienos pusės ir Rusija iš kitos ir toliau liko strateginėmis varžovėmis bei priešininkėmis. Rusija po Ivano IV Rūsčiojo mirties 1584 m. palaipsniui ėmė grimzti į Suirutės laikotarpį (rus. Смутное время). Sostą paveldėjęs Ivano IV Rūsčiojo sūnus Fiodoras I Ivanovičius (Фёдор I Иванович) buvo ligotas ir silpnaprotis (jo jaunesnysis brolis Dmitrijus Ivanovičius (Дмитрий Иванович) neaiškiomis aplinkybėmis dingo), tad faktiškai šalį valdė jo žmonos brolis Borisas Godunovas (Борис Годунов). Po Fiodoro mirties jis tapo caru, bet jam trūko pripažinimo ir visuotinio palaikymo. Kai netikėtai pasirodė jaunikaitis, prisistatantis laimingai išsigelbėjusiu caraičiu Dmitrijumi, jį palaikė kai kurie ATR magnatai. 1604 m., gavęs ATR paramą, Dmitrijus Apsišaukėlis, arba Lžedmitrijus I (Лжедмитрий I), su karinėmis pajėgomis įsiveržė į Rusiją. ATR pasinaudojo suirute kaimyninėje šalyje, o valdovas Zigmantas Vaza tikėjosi į Maskvos sostą pasodinti savo sūnų Vladislovą Vazą. Lenkijos ir Lietuvos pajėgos plačiai veikė Rusijos teritorijoje ir netgi buvo užėmusios Maskvą. Šių kovų metu labai aktyviai ir sėkmingai veikė išskirtinis LDK karinis dalinys – nereguliariosios kavalerijos lisovskininkų pulkas, sudarytas iš įvairios etninės kilmės karių, kurie gebėjo naudotis įvairia ginkluote, veikti drąsiai ir greitai bei pasiekė reikšmingų pergalių priešo žemėje.

Šio straipsnio tikslas – atskleisti, koks vienetas buvo A. Lisovskio sukurtas lisovskininkų (dar vadinamų lisovščikais) pulkas, kuo jis buvo ypatingas ir kokią taktiką naudojo, taip pat pateikti siūlymų, kaip Lietuvos kariuomenėje būtų galima prisiminti ir įamžinti unikalaus XVII a. pirmosios pusės LDK kariuomenės reiškinio – lisovskininkų dalinio istoriją.

This article employs phenomenological and post-phenomenological approaches to analyze the impact of FPV (First Person View) military drone usage on the consciousness of the drone operator. Contemporary technologies – especially drones – transform human sensory experience, the body’s relationship with the world, and the perception of warfare. Drones act as extensions of human senses, where vision becomes hypertrophied at the expense of other senses. As a result, the operator’s sensorium is distorted to the extent that their figure can be likened to a cyclops or a cyborg – symbols reflecting the blurring boundaries between the real and the virtual. Maurice Merleau-Ponty’s concept of the “body schema” helps explain how the FPV drone disrupts the usual sensory balance, turning the operator into an “eye without a body.” The operator exists in two realities simultaneously, leading to psychological tension. Moreover, drone operation resembles video gaming, raising concerns about the emergence of a “PlayStation mentality,” where remote killing may appear overly sanitized.

Thesis: The future of Integrated Air and Missile Defence (IAMD) in the Baltic States is set to be significantly impacted by the emergence of advanced threats, including missiles, cruise missiles, UAVs, and hypersonic systems. This necessitates operational innovation, enhanced mobility, and deeper regional and NATO integration to ensure adequate defence.

Original Contribution: The article synthesises recent combat lessons from 2022–2025, quantifies strike / interception trends, and applies these operational insights specifically to Baltic States vulnerabilities — radar gaps, stationary C2, limited DCA/OCA assets — and proposes practical operational / tactical level measures (passive AD, layered C-UAS, UTM, OWUAS employment) that go beyond prior strategic overviews.

The methodology and sources employed are as follows: The present study employs a combination of qualitative doctrinal analysis and empirical evidence derived from a range of open-source operational reports, air-war monitors, defence think-tanks and NATO documents (for example, the Kyiv Dialogue, RUSI, RAND, and NATO publications). The paper employs a cross-referencing approach, utilising statistical data on strikes and interceptions, imagery, diagrams, and doctrinal literature to derive recommendations.

Utility for readers: Defence planners, NATO policymakers, and researchers will find a focused, evidence-based assessment of Baltic States IAMD shortfalls and actionable operational options (mobility, sensor mix, UAS integration, networked C2) that bridge strategy and implementable procurement/integration choices.

This essay argues that Operation Linebacker II closely resembled the Industrial Web Theory in design and execution, but its results exposed a mismatch between theory and reality. The paper will begin with a brief description of Operation Linebacker II, followed by an outline of Industrial Web Theory. It will then identify the key metrics of this theory and apply them to the campaign, assessing where the strategy aligned with theoretical expectations and where it failed. Finally, the essay will reflect on the broader implications for the role of strategic bombing in modern conflict.