Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai

Poreikis orientuotis į visuminį mokymąsi (intelektinių, socialinių ir emocinių aspektų vystymasis mokymo procese) akcentuotas jau praėjusio amžiaus antrojoje pusėje. Šiuolaikiniai tyrimai pateikė dar daugiau visuminio mokymosi svarbos argumentų (Gardner H., Hatch T., Laird D., Terenzini P. Šiuolaikinio Lietuvos Respublikos švietimo pagrindinės tendencijos susijusios su mokymo(si) visą gyvenimą politikos įgyvendinimu). Tai padidino užsienio kalbų populiarumą, kuris nusileidžia tik informacinių bei komunikacinių technologijų plėtrai. Tai atsispindi pagrindinėse švietimo formose (formalusis ir neformalusis mokymas), kurios nulemia užsienio kalbų mokymo(si) tikslus, uždavinius, siekinius, nagrinėjamas temas, metodus. Suaugusiųjų švietėjo (andragogo) darbas nukreiptas į ugdymo procesą, daugiausia dėmesio skiriant atitinkamų kalbos įgūdžių, pozityvaus besimokančio asmens mąstymo formavimuisi, kūrybingos ir darbingos atmosferos kūrimui ir komunikacinių gebėjimų plėtrai. Kiekviena edukacinė situacija yra daugialypė ir kompleksiška, ypač mokant profesinės prancūzų kalbos karius ar muitininkus. Muitinės mokymo centras naudoja kombinuotąjį metodą, jungiantį tradicinius ir naujoviškus mokymo stilius. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kuri nenaudoja šio metodo mokant prancūzų kalbos, turi mokomosios medžiagos, tokios kaip vadovėliai karine tematika. Tokia medžiaga prisideda prie mokymo proceso efektyvumo gerinimo. Vilniaus universitetas remiasi tradiciniais metodais siekdamas paruošti būsimus lingvistus arba prancūzų kalbos mokytojus. Formalaus ir neformalaus ugdymo tikslai yra panašūs – padėti besimokančiam asmeniui pasinaudoti sparčiai besivystančios informacinių technologijų visuomenės galimybėmis, priimant modernaus pasaulio iššūkius: globalizacija, kompiuterizacija, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, visuomenės diferenciacija ir hierarchizacija.