Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Padalinių valdymo procedūros (angl. Troop-leading Procedures) (PVP) – svarbi kariūnų ir kursų dalyvių ugdymo disciplina. Mokant padalinių valdymo procedūrų, siekiama išmokyti kariūną taikyti sisteminį planavimo algoritmą sprendžiant tipines ir kartotines karinio veikimo problemas. Tai – viena svarbiausių būsimojo karininko vadybinio raštingumo sudedamųjų dalių. Nors PVP ir svarbus mokomasis dalykas, iki šiol stokojama patikimų karinio mokymo prieigų. Straipsnyje nagrinėjama, ar daugiakriterio vertinimo metodas (angl. Multi-criteria evaluation) gali būti taikomas mokant padalinių valdymo procedūrų ir vertinant šio dalyko mokymo procesą. Atliekant veiklos tyrimą praktiškai buvo išbandytas daugiakriterio vertinimo įrankis. Tyrimas atskleidė, kad daugiakriterio vertinimo metodas gali būti sėkmingai taikomas mokant padalinių valdymo procedūrų ir šio mokymo proceso rezultatams įvertinti. Nustatyta, kad ši naujovė sudaro sąlygas gerinti pasiekimų vertinimo rezultatus, formuoti teigiamas nuostatas ir požiūrį į mokymą(si), be to, padeda mokytojui efektyviau veikti mokymo metu.

World Wide Web, Information Technologies and Web-Enabled Collaborative Technologies 2.0 accelerate the process of globalization. In modern globalization process, these technologies dictates how information is designed and how information flow is used in global communication system. In such interactive global environment, Fourth Generation Warfare has emerged where people’s identities and beliefs are the primary source of conflict. Primary fight is held not between countries, but between cultures. It is obvious – the nature of war has drastically changed and it almost eliminates the boundaries between the war and peace. Such an understanding generates a different view of modern warfare. From the modern perspective the main risks are directed to the state’s internal identity through people’s “hearts and minds” and society’s moods. People’s loyalty to attractive ideas and not to organizations is a major shift. It supports Sun Tzu’s and Clausewitz’s main ideas - winning wars without massive destruction by breaking down the enemy’s will and determination to fight with a limited use of military power. It is needed to reconsider not only the definitions of modern warfare and warfighting but also rethink the concept of combat power. It is obvious that the role of the military in peacetime activity must change significantly. Nevertheless, the new understanding rise a necessity to integrate the whole society and subjects of state in dealing with threats. The holistic defense approach is a new, more effective way of tackling modern security and sustainability issues of the states that need to be clearly defined.

Straipsnyje analizuojami visuomenės ir jos požiūrio į valdymą pokyčiai. Pagrindinis dėmesys sutelktas į globalizacijos, informacinių technologijų ir interneto įgalintų interaktyvių technologijų suponuotus pokyčius, jų daromą įtaką karinių organizacijų valdymui, aptariamos galimos karinių organizacijų valdymo logikos konversijos ir ateities karinių vadovų valdymo kompetencijos ugdymo kryptys. Akcentuojama būtinybė transformuoti karinėse organizacijose istoriškai įsitvirtinusią struktūrinio valdymo logiką, įgyvendinamą per hierarchines organizacines struktūras, griežtą santykių reglamentavimą ir vadovavimo grandines. Aptariamos holosisteminio valdymo diegimo karinėse organizacijose alternatyvos ir praktinės taikymo galimybės. Generuojamos karinių vadovų valdymo kompetencijos ugdymo perspektyvos, grįstos holosisteminio valdymo logika.