Straipsnyje apžvelgiami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti dokumentai, reglamentuojantys mokymą(si) nuotoliniu būdu, analizuojami nuotolinio mokymo(si) tobulintini aspektai ir naujos galimybės, remiantis Lietuvos ir užsienio švietimo ekspertų, Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centro dėstytojų ir studentų, kurie mokėsi 2020–2021 m. užsienio kalbų, nuomone. Straipsnio tikslas – pateikti dėstytojų ir studentų požiūrį į užsienio kalbų mokymą(si) nuotoliniu būdu ir, įvertinus tyrimo rezultatus, švietimo ekspertų rekomendacijas bei išvadas, kaip įgytą patirtį pritaikyti nuotolinėms užsienio kalbų mokymo(si) priemonėms kurti, praktiniams užsiėmimams organizuoti ir užsienio kalbos mokymo(si) nuotoliniu ar mišriu būdu kokybei užtikrinti.
Visgi remiantis tyrimo rezultatais reikia pripažinti, kad užsienio kalbų mokyti(s) nuotoliniu (palyginti nauju) būdu toliau rinktųsi tik 20,5 proc. Vilniaus kolegijos dėstytojų ir studentų. Likusieji mieliau užsienio kalbų mokytų(si) tradiciniu būdu, bendraudami tiesiogiai, be „tarpininkų“ – naudodamiesi „MS Teams“ platforma ar virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“. Tačiau užsienio kalbų mokymas(is) nuotoliniu būdu atskleidė ir tam tikrų jo privalumų, kurie turėjo įtakos tiek studentų, tiek dėstytojų mišraus mokymo(si) būdo, t. y. derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymą(si), pasirinkimui. Tai neabejotinas dėstytojų, atsakingai dirbusių ir geranoriškai žiūrėjusių į studentus, nuopelnas.
Studentų mokymosi pasiekimų lygis yra vienas pagrindinių aukštosios mokyklos administracijos, dėstytojų ir studentų tarpusavio bendradarbiavimo veiklos rodiklių, kurie profesinėje aplinkoje turi įtakos absolventų profesinių žinių įgijimui ir gebėjimų išsiugdymui bei lemia jų konkurencingumą tarp tos pačios srities specialistų. Todėl, kaip teigiama LR ŠMM ir ŠMPF 2018 m. parengtame rekomendacijų sąvade, svarbi „į studentą orientuoto mokymosi, mokymo ir pasiekimų vertinimo dermė“. Vertinimas yra aktuali tema tiek dėstytojui, tiek studentui. Studentas gali įsivertinti pažangą, įgytas žinias ir gebėjimus, sustiprinti ar prarasti motyvaciją, siekdamas geresnių rezultatų; dėstytojas gali įsivertinti savo dėstomo dalyko efektyvumą, mokymo kokybę ir žinių ar patirties perteikimą. Gera vertinimo praktika ir patirtis skatina mokymąsi, padeda siekti mokymo ir mokymosi kokybės. Straipsnio autorės neabejoja temos aktualumu ir tuo, kad vertinimo efektyvumą lemia tinkamai parinkti vertinimo tipai, suplanuoti vertinimo metodai bei tinkamai paruoštos užduotys ir jų vertinimo kriterijai. Dėstytojų ir studentų tarpusavio bendradarbiavimas ypač svarbus, pasirenkant vertinimo metodus, kurie ne tik parodytų rezultatus, bet ir skatintų tiek dėstytojus, tiek studentus tobulėti.