Nuotolinio mokymo(si) iššūkiai ir galimybės mokant(is) užsienio kalbų ir tobulinant skaitmeninę kompetenciją
Volume 6, Issue 1 (2021), pp. 61–80
Pub. online: 10 November 2021
Type: Article
Open Access
Open Access
Published
10 November 2021
10 November 2021
Abstract
Straipsnyje apžvelgiami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti dokumentai, reglamentuojantys mokymą(si) nuotoliniu būdu, analizuojami nuotolinio mokymo(si) tobulintini aspektai ir naujos galimybės, remiantis Lietuvos ir užsienio švietimo ekspertų, Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centro dėstytojų ir studentų, kurie mokėsi 2020–2021 m. užsienio kalbų, nuomone. Straipsnio tikslas – pateikti dėstytojų ir studentų požiūrį į užsienio kalbų mokymą(si) nuotoliniu būdu ir, įvertinus tyrimo rezultatus, švietimo ekspertų rekomendacijas bei išvadas, kaip įgytą patirtį pritaikyti nuotolinėms užsienio kalbų mokymo(si) priemonėms kurti, praktiniams užsiėmimams organizuoti ir užsienio kalbos mokymo(si) nuotoliniu ar mišriu būdu kokybei užtikrinti.
Visgi remiantis tyrimo rezultatais reikia pripažinti, kad užsienio kalbų mokyti(s) nuotoliniu (palyginti nauju) būdu toliau rinktųsi tik 20,5 proc. Vilniaus kolegijos dėstytojų ir studentų. Likusieji mieliau užsienio kalbų mokytų(si) tradiciniu būdu, bendraudami tiesiogiai, be „tarpininkų“ – naudodamiesi „MS Teams“ platforma ar virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“. Tačiau užsienio kalbų mokymas(is) nuotoliniu būdu atskleidė ir tam tikrų jo privalumų, kurie turėjo įtakos tiek studentų, tiek dėstytojų mišraus mokymo(si) būdo, t. y. derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymą(si), pasirinkimui. Tai neabejotinas dėstytojų, atsakingai dirbusių ir geranoriškai žiūrėjusių į studentus, nuopelnas.
