Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Publikacijos tikslas – atskleisti būtinus bazinio karininkų kvalifikacijos struktūros ir turinio pokyčius, kylančius dėl veiklos procesų skaitmenizacijos ir kitų 4-osios pramonės revoliucijos (angl. Industry 4.0) aspektų. Straipsnyje aptariamos karininkų švietimo ir rengimo kaitos priežastys, pristatomas karininkų švietimo politikos modelis, kurio pirminė įvestis yra „kylančios grėsmės“, pagrindžiama, kad visi keturi karininkų švietimo politikos modeliai – „Jena“, „Folklandas“, „Kosovas“ ir „Nacionalinio gynybos universiteto“ – atsirado kariuomenėms susidūrus su grėsmėmis. Visi pokyčiai dažniausiai buvo reaktyvaus pobūdžio. Straipsnyje aptariama sąvoka „4-oji pramonės revoliucija“ ir kitos, nurodomi 4-osios pramonės revoliucijos požymiai: greitas internetas, galingi jutikliai, dirbtinis intelektas, kibernetinės ir fizinės sistemos, kiti sudedamieji ir jungiamieji elementai. Sparčiai vystantis technologijoms ir atrandant vis naujus jų derinius, galimas grėsmių ir galimybių mastas nėra plačiai įvertinamas, todėl būsimus karininkus reikėtų pradėti ruošti naujiems iššūkiams jau dabar. Empirinė straipsnio dalis remiasi karių (puskarininkių, karininkų), tarnaujančių ir išėjusių į atsargą, nuomonių tyrimu, kuris buvo atliktas 2021 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Atliekant duomenų analizę taikytas turinio analizės metodas. Analizuojant buvo išskirtos jų kategorijos ir reikšmingos subkategorijos. Tyrimo metu nustatyta, kad bazinio karininkų rengimo programos struktūra ir turinys nuolatos kinta, atliekami oficialūs ir neoficialūs keitimai, vieni pokyčiai vyksta keičiant programas, kiti – bandant prisitaikyti prie esamos realios situacijos. Informantai atskleidė šešis veiksnius, lemiančius programų pokyčius. Visi šie pokyčiai, manytina, yra reakcinio pobūdžio. Apklausos metu nebuvo gauta įrodymų, kad programų pokyčiai atsirado dėl naujųjų technologijų skvarbos. Tyrimo metu visi informantai pateikė technologinių inovacijų taikymo Lietuvos kariuomenėje pavyzdžių. Dauguma informantų teigė, kad Lietuvos kariuomenėje (toliau – LK) yra plačiai naudojami dronai ir jie keičia karybą, tačiau formalaus kurso, kurio metu būtų supažindinama su šios rūšies technikos priemonėmis, rengiant būsimus karininkus, nėra. Informantai patvirtino, kad pastebi naujų technologijų skvarbą LK, taip pat jaučia poreikį keisti ir papildyti būsimų karininkų ugdymo turinį taip, kad jie įgytų šiuolaikišką technologinį pasirengimą. Taip pat akcentuota, kad būtina suvienyti akademinio ir karinio ugdymo darbuotojų pastangas ir ieškoti sinergijos rengiant visapusiškai išprususius būsimus karininkus.

Straipsnyje nagrinėjami nuotolinio mokymo ir bendruomeniškumo jausmo skatinimo aspektai. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje įvedus karantiną dėl COVID-19, ugdymo įstaigos (universitetai, mokyklos) pradėjo ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Pedagogai susidūrė su informacinių komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijų stygiumi ir kitais didaktikos (metodikos) taikymo iššūkiais. Publikacijose apžvelgiamas technologinis pedagogikos žinių (Technological Pedagogical Content Knowledge–Web, TPCK-W) modelis. Norint sėkmingai vykdyti ugdymą nuotoliniu būdu, pedagogui reikia didaktikos žinių, orientuotų į žiniatinklio (interneto) naudojimą (Web–Pedagogical Knowledge), dalyko metodinių žinių, susijusių su šiuo žiniatinkliu, taip pat jo mokomojo dalyko turinio pritaikymo prie žiniatinklio (interneto) žinių ir kompetencijų. Ugdymo turinio kūrėjams dėstytojams ir instruktoriams pateikiamas bendruomeniškumo jausmo skatinimo modelis, kuris sudaro sąlygas gerinti rezultatus, kelti studentų pasitenkinimą studijomis ir mažinti jų atkričio (angl. dropout) galimybę.

Publikacijos tikslas – atskleisti, kokiu būdu ir kokią metodiką taikant rengiami Lietuvos kariuomenės kariai šaudyti iš pistoleto. Karių mokymas šaudyti iš pistoleto, kasmetis šaudymo iš pistoleto įgūdžių testavimas nepakankamas, kad jie būtų tinkamai parengti greitai reaguoti ir efektyviai naudoti šį ginklą artimojo mūšio sąlygomis. Nustatyta, kad JAV ir Švedijos policijos pareigūnai 83 proc. atvejų pistoletus naudojo šaudydami iki 15 m, JAV pareigūnai 96 proc. atvejų – iki 15 jardų, t. y. iki 13,7 m, esančius taikinius. Švedijos policijos pareigūnai 42 proc. susidūrimų naudojo ginklą iki 3 m, JAV pareigūnai 50 proc. visų ginklo panaudojimo atvejų – iki 4,57 m atstumu. Lietuvos kariuomenės šaudymo iš individualaus ginklo testo (KŠIGT) ir šaudymo iš papildomo ginklo įvertinimo (ŠPGĮ) metu kariai šaudo 15–25 m nuotoliu. Taip pat atskleidžiama, kad „Šaudymo vadove“ įtvirtintas reikalavimas, kad kariai, pirmą kartą šaudantys iš pistoleto, turi išeiti visą mokymo naudotis ginklu programą, tačiau tokios programos nėra. Atlikta literatūros analizė leidžia manyti, kad Lietuvos kariuomenės šaulių rengimo sistema turi būti peržiūrėta iš esmės, o atlikti pakeitimai grįsti moksliniais tyrimais ir pažangiais didaktiniais ir metodiniais principais.