Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Following Russia’s aggression towards Ukraine and the occupation of Crimea, there are few who would doubt Moscow’s endeavours to influence the balance of power in the pan-Baltic region as well. As often as not, such endeavours tend to be analysed after they occur. Russia’s potential to exercise this kind of influence using the Kaliningrad factor was recalled as if apropos of nothing. This is cause to suspect that academic research has so far failed to properly consider Kaliningrad as a geostrategic factor.

Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Krymo okupacijos nekelia abejonių Maskvos pastangos daryti įtaką galios pusiausvyrai ir Baltijos jūros regione. Šios pastangos dažniausiai yra analizuojamos post factum. Tarsi netikėtai buvo prisimintas ir Rusijos potencialas tokiai įtakai, pasinaudojant Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities veiksniu. Tai kelia įtarimų, kad akademiniuose tyrimuose kaliningradistikai, kaip geostrateginiam veiksniui, nebuvo skiriamas deramas dėmesys.

Straipsnio autoriai remdamiesi smarkiai besiplėtojančiais akademiniais debatais dėl JAV imperizacijos apraiškų nagrinėja imperijų formavimosi teorines prielaidas ir tiria šio proceso indikatorius JAV, ES, Rusijos bei Kinijos užsienio ir vidaus politikoje. Didžiųjų valstybių imperizacijos tendencijos kelia grėsmes ir galimybes mažoms valstybėms. Autoriai nagrinėja galimus Lietuvos užsienio ir vidaus politikos pasirinkimus, kuriuos kuria JAV globalios liberalizacijos ir demokratėjimo, ES „branduolio valstybių“ „sustiprinto bendradarbiavimo“ ir Rusijos savo įtakos zonos atstatymo „geopolitinių projektų“ sąveika.

This article is centered on the opportunities of small states in the emerging imperial world order. Particularly, policy options for Lithuania as a small state in the evolving new international arena are explored. The authors present a brief analysis of theoretical studies and historical researches on the empires and the roles of small states in imperial structures. The article focuses on the current characteristics of the U.S., Russia, and the EU "core" countries. This permits one to draw a conclusion concerning the imperial developments in domestic and foreign policies of these geopolitical actors. Having completed this analysis, the authors cautiously investigate foreign policy options for Lithuania that possibly follow from the interplay of the projects of the liberal global empire of American neoconservatives, projects of "enhanced cooperation" of the EU "core" and Putin's policies to reintegrate CIS states under Russian domination.

Straipsnyje, atkreipiant dėmesį į tam tikrą metodologinę stagnaciją kaliningradistikos fronte, yra grindžiama hipotezė, kad Maskva (Kremlius, metropolija, federalinis centras), siekdama išsaugoti suverenitetą srityje bei užtikrinti ryšio su ja nepertraukiamumą, pavertę šią eksklavinę provinciją geopolitiniu įkaitu - cesijos procese karo grobio pagrindu atitekusia teritorija, kurią siekiama ne tik išlaikyti (vidinis aspektas), bet ir priversti kitas valstybes arba tarptautines institucijas susilaikyti nuo bet kokio akto, kaip tiesioginės arba netiesioginės įkaito išlaisvinimo sąlygos, įvykdymo (išorinis aspektas).

In solving the problem of preserving its sovereignty and assurances of connection with Kaliningrad, Moscow turned that Oblast into a geopolitical hostage - a territory that it received as the spoils of war in the process of cession whereby it is sought not only to maintain (the internal aspect) but also to force other countries or international institutions to carry out or abstain from carrying out any act as direct or indirect liberation of the hostage (the external aspect). Due to the specific situation of the Kaliningrad Oblast (the Potsdam train, geographical position, social-economic factors) it is the interior aspect that might be of more significance to Moscow, which is officially “covered” by the exterior one. Formally Moscow does not oppose, and even encourages that the Kaliningrad Oblast should be treated as a specific, unique region of Russia. However, in practice it does not allow this peculiarity to manifest itself. In this way it seeks to stimulate and maintain the Stockholm syndrome in the Oblast - the residents of Kaliningrad themselves must put up with the status of an ordinary Russian region.

Baltarusija yra labiausiai autoritariška valstybė Vidurio ir Rytų Europoje. Aleksandro Lukašenkos režimo keliamas grėsmes tarptautinė saugumo bendrija identifikuoja globaliniame ir regioniniame lygmenyse. Straipsnyje analizuojama problema: kokias konkrečias grėsmes Lietuvai kelia baltarusiškas autoritarizmas? Pateikiami šios problemos pjūviai - autoritarizmo Baltarusijoje kilmė, priklausomybės modelis Baltarusijos-Rusijos santykiuose, tarptautinė saugumo bendrija ir Baltarusija, Lietuvos-Baltarusijos santykių raida - leidžia konkretizuoti galimas Lietuvai grėsmes pagal politinį, karinį, socialinį, ekonominį, ekologinį sektorius.

The Republic of Belarus is the most authoritarian state in Central and Central- Eastern Europe. The international security community identifies the threats of Aleksandr Lukashenko’s regime at global and regional levels. The article analyses the problem: what are the concrete threats posed to Lithuania by the Belarusian authoritarianism? The profiles of the problem presented here - the origins of authoritarianism in Belarus, the pattern of the dependence in the relations between Belarus and Russia, the international security community and Belarus, the development of the Lithuania-Belarus relationship - make it possible to identify eventual threats to Lithuania arising within political, social, economic and ecological sectors.