Kaliningradas Europos saugumo architektūroje po Krymo aneksijos
Volume 16, Issue 1 (2018), pp. 299–323
Pub. online: 1 December 2018
Type: Article
Open Access
Open Access
Published
1 December 2018
1 December 2018
Abstract
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Krymo okupacijos nekelia abejonių Maskvos pastangos daryti įtaką galios pusiausvyrai ir Baltijos jūros regione. Šios pastangos dažniausiai yra analizuojamos post factum. Tarsi netikėtai buvo prisimintas ir Rusijos potencialas tokiai įtakai, pasinaudojant Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities veiksniu. Tai kelia įtarimų, kad akademiniuose tyrimuose kaliningradistikai, kaip geostrateginiam veiksniui, nebuvo skiriamas deramas dėmesys.
Kyla klausimų, kaip transformuojasi Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities geopolitinis statusas, kokį vaidmenį Europos saugumo architektūroje šiam eksklavui numato Maskva ir ar tas vaidmuo tik regioninis? Vienas iš būdų ieškoti atsakymų – verifikuoti metropolijos taikomą sričiai valdomumo modelį, įtikinamai pagrįstą geopolitinio įkaito koncepcija.
Maskva griežtina socialinių – socialinių, ekonominių ir politinių procesų Kaliningrado srityje kontrolę. Ji finansinėmis subsidijomis, infrastruktūriniais projektais ir įstatymiškai modifikuodama srities statusą, mėgina stabilizuoti socialinę-ekonominę padėtį eksklave, deda visas pastangas palaikyti Kaliningrado srities gyvybingumą izoliacijos ir tranzito varžymo (nutraukimo) sąlygomis. Politinė kontrolė užtikrinama Maskvos tiesioginiais statytiniais srities vadovybėje ir „Vieningosios Rusijos“ dominavimu vadinamosiose renkamose institucijose.
Po karo prieš Gruziją, t. y. maždaug nuo 2009 m., Rusija ėmėsi kryptingų žingsnių sparčiau modernizuoti ir perorganizuoti savo karines pajėgas. Analizuojant Rusijos karinių pajėgų vystymo priemones, taikytas Vakarų karinėje apygardoje, galima teigti, kad 2015–2016 m. Maskva įgijo visišką konvencinės ginkluotės pranašumą prieš NATO. Kaliningrado srities vieta šiame procese buvo esminė. Ne tik menamai, bet ir praktiškai, šis eksklavas tapo Rusijos karinio bastiono funkcijas atliekančiu veiksniu. Strategiškai vertinant, tai prikelta naujam gyvenimui sena Kaliningrado perspektyva.
Kaliningradas tapo Rusijos A2/AD „burbulo“ centru, keliančiu iššūkius Skandinavijos šalių, Suomijos, Baltijos valstybių, Lenkijos, ergo Vakarų Europos saugumui. Kaliningradas virto veiksniu, mažinančiu Baltarusijos geopolitinį vaidmenį. Nuosekli Kaliningrado remilitarizacija daro įtaką ne tik regiono valstybėms, bet ir transatlantiniams santykiams. Maskvos tikslas – ir Kaliningrado veiksnys turi tapti strateginiu dialoge dėl jėgų balanso su Vakarais, visų pirma su JAV. Maskva neslepia, kad lygiagrečiai su Kaliningrado sritimi Baltijos jūros regione remilitarizuojamų Tolimuosiuose Rytuose Kurilų paskirtis – mažinti geostrateginę JAV įtaką, didinti Rusijos saugumą ir už jos sienų perimetro.