Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Šiame tekste analizuojama, kaip keičiasi ES, reaguodama į euro zonos krizę ir kokias naujas formas įgauna diferenciacija. Jame plačiau aptariamos kelios tezės. Pirma, nepaisant raginimų „užbaigti kurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ ir žengti link federacinės sistemos, kurioje bendra valiuta ir pinigų politika papildoma bendru biudžetu, skirtu asimetrinių ekonominių šokų sušvelninimui, kol kas nemažai ES priimtų reagavimo į krizę priemonių kaip tik veikiau rodo mėginimus išvengti tokio scenarijaus. Antra, diskusija apie Šiaurės ir Pietų skirtį atrodo patraukli savo paprastumu, bet ji yra tik krizės metu susidariusios padėties supaprastintas fiksavimas, slepiantis didelę šalių įvairovę kiekvienoje grupėje ir jų padėties kitimą. Trečia, taip pat būtų pernelyg paprasta pagrindinę ES valstybių narių skirtį išvesti tarp euro zonos ir jai nepriklausančių šalių grupių, nes kaip nagrinėjama šioje studijoje, kiekvienoje iš šių grupių taip pat esama svarbių preferencijų skirtumų ir tikėtinų diferenciacijos scenarijų. Galiausiai, vykstanti diferenciacija įvertinama Lietuvos interesų kontekste ir formuluojamos pagrindinės politikos dilemos, iškylančios Lietuvai dalyvaujant naujose integracijos iniciatyvose – prisijungus prie euro zonos ir siekiant būti ES „branduolio“ valstybių grupėje.

This article discusses the institutional evolution of the European Union (EU) in reacting to the euro zone crisis and the new forms of differentiation in the EU. It presents and elaborates several arguments. First, despite calls to complete the creation of the “genuine Economic and Monetary Union“ and to make a step towards federal structure of the Union with single currency and single central budget used to react to asymmetric shocks, most decisions actually agreed upon by member states since the start of the crisis can be seen as attempts to avoid exactly such a scenario. Second, although the divide between the “Northern“ and “Southern“ groups of the EU member states seems attractive in its simplicity, it is a gross simplification of the current situation and hides important differences of member state preferences within each of the groupings. Third, it is also too simplistic to see the membership in the euro zone as the main characteristic defining the state of differentiation in the EU. As it is discussed in the text, both euro zone member states and EU countries outside the euro zone participate in different initiatives of integration and show different national preferences. Finally, the text concludes with a formulation of the main policy dilemmas for Lithuania in terms of ongoing process of complex differentiation and taking into account the prospect of joining the euro zone in 2015.

Straipsnio tikslas - kritiškai įvertinti ekonominio saugumo sampratas, grindžiamas valstybes kaip svarbiausio analizes vieneto galių naudojimu, jo nagrinėjimo moksle modelius bei užtikrinimo priemones valstybių praktikoje, taip pat aptarti, kokia ekonominio saugumo samprata remiamasi ir turėtų būti remiamasi Lietuvoje.

The main objective of the article is a critical evaluation of the concepts of economic security which are based on the assumption of the state as a unit of analysis, how these concepts are analysed in scholarship and used to support applied measures of economic security policy.

Šiame straipsnyje aptariama keletas su glaudesniu bendradarbiavimu ir jo potencialiu poveikiu naujoms narėms (pirmiausia Lietuvai) susijusių klausimų. Pirmiausia aptariama glaudesnio bendradarbiavimo sampratos raida, parodant, jog siekis suderinti skirtingų preferencijų ir galimybių valstybių norą integruotis yra būdingas visai pokario Europos istorijai. Pristatomi pagrindiniai glaudesnio bendradarbiavimo formalizavimo ES sutartyje motyvai ir aplinkybės, susiklosčiusios per pastarąjį dešimtmetį. Po to aptariamos konkrečios glaudesnio bendradarbiavimo nuostatos, įtvirtintos ES sutartyje. Skirtingi motyvai bei lūkesčiai, susiję su glaudesniu bendradarbiavimu ES viduje bei dėmesys jam diskusijose dėl Europos ateities, suteikia pagrindo teigti, jog formalių (ir neformalių) glaudesnio bendradarbiavimo iniciatyvų plėtra ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių klausimų, nuo kurio priklausys ir tolesnė ES raida po jos plėtros, ir narystės Sąjungoje teikiama nauda Lietuvai ir kitoms narėms. Tai susiję ir su galimomis tarpvyriausybinėmis koalicijomis ES po plėtros, kurios detaliai analizuojamos straipsnyje, bei su jų tikėtinu stabilumu. Galiausiai įvertinamos glaudesnio bendradarbiavimo perspektyvos ES po jos plėtros ir su tuo susiję iššūkiai Lietuvai.

The article addresses several issues linked to the enhanced cooperation and its potential impact on new member states. Firstly, the development of the concept of differentiated integration and enhanced cooperation in particular is discussed. Actually, it should be noted that the desire to combine divergent preferences and capacities for deeper integration have been present in Europe during the entire period after the Second World War. The main circumstances and motives to formalize enhanced cooperation in the Treaty of the EU during the last decade are then discussed. Different motives and expectations linked to the concept of enhanced cooperation in the EU and the significant attention given to this issue in the debates on the future of Europe provide a strong ground to argue that developing formal and informal initiatives of enhanced cooperation will be among the main issues which will determine further development of the EU after the enlargement and the benefits of membership to the new member states. Therefore, perspectives for the use of enhanced cooperation after the enlargement of the EU and implications for Lithuania are addressed, focusing on particular issues around which future intergovernmental coalitions might be formed and the stability of such coalitions.