Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnio autoriai nekelia tikslo išspręsti seniai socialiniams mokslams žinomą metodologinę pasirinkimo tarp individualistinės ir kolektyvistinės analizės būdų problemą. Šiame darbe apsiribojama daug kuklesniu tikslu - siekiama atskleisti pagrindinius ir teorinėse diskusijose, ir ypač praktinėje politikoje kylančius prieštaravimus tarp šių dviejų analitinių sampratų per ekonominio saugumo problematiką. Šiame darbe pripažįstama, jog holistinė ekonominio saugumo samprata yra plačiai paplitusi ir ja dažniausiai grindžiamos valstybių taikomos politikos priemonės. Tačiau dažnai tokios priemonės sukelia neigiamus padarinius ne tik individams, bet ir ilgalaikiams pačių valstybių tikslams, nes susilpnėja ekonominis saugumas. Jas aptarti yra kitas svarbus šio darbo tikslas, dėl ko analizė, nors ir tampa tarsi normatyvinė, kartu leidžia išplėtoti papildomas įžvalgas aptariamąja tema.

Darbe pirmiausia aptariama ekonominio saugumo samprata, skirtingi jos analizės lygmenys bei apimtis. Plačiau analizuojami du skirtingi požiūriai į ekonominį saugumą - holistinis ir individualistinis - ir jų tarpusavio sąsajos. Ypač daug dėmesio skiriama klausimui, kaip šiais dviem skirtingais požiūriais traktuojama grėsmės samprata, aptariamas kolektyvinių ekonominio saugumo priemonių individualus poveikis.

The article also aims at answering the question what is and ought to be the concept of economic security in current Lithuanian politics. The authors do not strive to solve an old and essential problem of social sciences - the methodological choice between individualistic and collectivistic analysis. The goal of the article is just to show the main contradictions in theoretical analysis and political practices between those two approaches when dealing with the problems of economic security. The article admits the wide spread usage of the holistic approach and the fact of policies being based on this approach. However, the use of these measures often causes negative consequences - not only weakening of economic security of individuals, but, in the long run, of states as supra-individual institutions. To expose those measures and inconsistencies is another goal of the article. On the one hand, this makes the analysis more normative, on the other hand, it provides more insights on the topic.

The article discusses the concept of economic security, different levels and scope of its analysis. Two different approaches - holistic and individualistic - and their interrelations are presented in more detailed way. The main focus is on how these two different approaches understand and use the concept of threats, as well as the impact of collective measures of economic security and their impact on individuals.