Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnio autoriai kelia hipotezę, kad daug didesnė, negu kuriant euro zoną, valstybių realios konvergencijos lygio ir politinės galios asimetrija lemia euro zonos plėtros neapibrėžtumą, santykinai žemą realios konvergencijos lygį ir valiutų valdybos principu veikiančius fiksuotų pinigų keitimo kurso režimą šalių (Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) atžvilgiu. Šio straipsnio tikslas yra aptarti pagrindines problemas, susijusias su euro zonos plėtra į šias šalis, ir dėl tų problemų atsirandančias pasekmes. Pirma, analizuojami euro zonos plėtros asimetrijos ir politinės ekonomijos bruožai, išryškinami pagrindiniai jų skirtumai šios zonos kūrimo laikotarpiu ir dabar. Vėliau apžvelgiama euro zonos plėtros institucinė sąranga, susiformavusi po to, kai 2004 m. į Europos Sąjungą vienu kartu įstojo daugiausia naujų valstybių per visą jos istoriją, ir vertinamas antrojo valiutų kurso mechanizmo veiksmingumas. Toliau nagrinėjami Lietuvos prašymo įvertinti konvergencijos pažangą įvairūs aspektai, tikintis palankaus rezultato, ir analizuojamos euro įvedimo lūkesčių atidėjimo priežastys bei pasekmės. Galiausiai straipsnyje formuluojamos apibendrinančios išvados ir pasiūlymai, kaip turėtų būti sprendžiami asimetrijos klausimai, siekiant euro zonos sklandžios plėtros.

The authors suggest the hypothesis that the asymmetry in the actual convergence level and political power of the states, which is much higher than that while creating the euro area, results in uncertainty as to the enlargement with respect to some countries. This article aims to discuss the major problems in relation to the current euro area enlargement process and their consequences. At the outset, the authors analyze the features of the asymmetry of the euro area enlargement and political economy highlighting their essential differences at the time of the creation of the euro area and now. Then, they present the analysis of the institutional framework of the euro area enlargement, which was formed after the largest ever number of new states altogether entered the European Union in 2004, and considers the efficiency of the Exchange Rate Mechanism (ERM) II. Furthermore, the article deals with various aspects of the Lithuanian request to assess the convergence progress in anticipation of the positive result and analyses the reasons for and consequences of postponing the expectations for the euro adoption. Finally, it presents general conclusions and proposals as to how the asymmetry matters should be tackled with in pursuit of seamless enlargement of the euro area.