Euro zonos plėtros asimetrijos problema
Volume 6, Issue 1 (2008), pp. 121–147
Pub. online: 1 December 2008
Type: Article
Open Access
Open Access
Published
1 December 2008
1 December 2008
Abstract
2006 m. gegužės mėn. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas Lietuvos prašymu vertindamas Lietuvos Respublikos konvergencijos pažangą konstatavo, jog šalis nevykdo kainų stabilumo konvergencijos kriterijaus. Šitaip šaliai teko atsisakyti planų nuo 2007 m. pradžios tapti euro zonos nare. Neigiamo įvertinimo priežastis – vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota suderinto vartotojų kainų indekso pagrindu, Lietuvoje buvo tik šiek tiek didesnė už Mastrichto sutartyje nustatytą kontrolinį dydį – kainų stabilumo kriterijų arba suderintą kainų indeksą. Toks sprendimas atskleidė euro zonos plėtros kai kurias problemas ir naujus ypatumus, kurie, kuriant euro zoną, nebuvo pastebėti. Daugelis Europos Sąjungos ekonomistų ir politologų į tai atkreipė dėmesį ir sukėlė aktyvias diskusijas euro zonos plėtros įvairiais klausimais.
Straipsnio autoriai kelia hipotezę, kad daug didesnė, negu kuriant euro zoną, valstybių realios konvergencijos lygio ir politinės galios asimetrija lemia euro zonos plėtros neapibrėžtumą, santykinai žemą realios konvergencijos lygį ir valiutų valdybos principu veikiančius fiksuotų pinigų keitimo kurso režimą šalių (Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) atžvilgiu. Šio straipsnio tikslas yra aptarti pagrindines problemas, susijusias su euro zonos plėtra į šias šalis, ir dėl tų problemų atsirandančias pasekmes. Pirma, analizuojami euro zonos plėtros asimetrijos ir politinės ekonomijos bruožai, išryškinami pagrindiniai jų skirtumai šios zonos kūrimo laikotarpiu ir dabar. Vėliau apžvelgiama euro zonos plėtros institucinė sąranga, susiformavusi po to, kai 2004 m. į Europos Sąjungą vienu kartu įstojo daugiausia naujų valstybių per visą jos istoriją, ir vertinamas antrojo valiutų kurso mechanizmo veiksmingumas. Toliau nagrinėjami Lietuvos prašymo įvertinti konvergencijos pažangą įvairūs aspektai, tikintis palankaus rezultato, ir analizuojamos euro įvedimo lūkesčių atidėjimo priežastys bei pasekmės. Galiausiai straipsnyje formuluojamos apibendrinančios išvados ir pasiūlymai, kaip turėtų būti sprendžiami asimetrijos klausimai, siekiant euro zonos sklandžios plėtros.