Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Pagrindinis šio straipsnio tikslas – parodyti politinės komunikacijos ypatumus nedemokratinio režimo aplinkoje (Baltarusijoje). Pirma, išdėstoma trečiojo sektoriaus organizacijų tipologija pagal jų lojalumą valstybei ir veiksmų autonomiškumą. Po to aptariamos trečiojo sektoriaus organizacijos, veikiančios Baltarusijos socialinės politikos srityje. Analizuojant 2010 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Lukašenkos ir kitų kandidatų viešus pasisakymus bei viešuosius veiksmus, susijusius su socialiniais klausimais, taikyti kokybinės diskurso analizės metodai. Tyrimas rodo, kad Baltarusijoje valstybė veiksmingai riboja trečiojo sektoriaus organizacijų raiškos ir veiklos galimybes bei riboja jų dalyvavimą politinėje komunikacijoje. Rinkimų kampanijoje iš esmės trūko tvirtesnių alternatyvių socialinės politikos pasiūlymų. Valstybė (provyriausybinės trečiojo sektoriaus organizacijos, valstybės valdoma žiniasklaida, vyriausybės pareigūnai ir valstybinės institucijos, pavyzdžiui, KGB, karinės pajėgos) atliko pagrindinį vaidmenį mobilizuojant ir palaikant ryšius su visuomene tuometinio prezidento vardu, tokiu būdu atnešdami naują teroro bangą, kuri sekė po Lukašenkos pergalės 2010 m. gruodžio 19 d.

The main purpose of the article is to show specifics of political communication in a non-democratic regime (Belarus). First, we elaborate the typology of the third sector organizations according to their loyalty to the State and autonomy of their action. Then we describe the third sector organizations engaged in social policies in Belarus. We employ the qualitative discourse analysis framework and focus on public speeches and public acts, related to social concerns and performed by Lukashenka and alternative candidates in September-December 2010. The study shows that the State in Belarus effectively reduces discursive and policy action opportunities of the third sector organizations and marginalizes their political representation. The electoral campaign crucially lacked any stronger alternative social policy proposals. The State (the third sector organizations, subordinated to the State, the state-run media, the governmental officials, and the state institutions such as KGB, military forces) performed pivotal mobilization and public relations roles on behalf of the incumbent President, thus inaugurating a new wave of terror, which followed Lukashenka’s victory on December 19, 2010.