Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

On the grounds of the theories of the use of the mass media, the authors analyse concepts and assessments of military threats. The analysis is based on the data of representative public opinion polls (conducted in spring 2016 by Vilmorus, N = 1004). The research shows that certain qualities of individual political competence strengthen the impact of the media, that the tabloid press, Russian TV and the quality press affect concepts of military threats, and that sets of factors shaping the concepts of various military threats are different. The extent of the mass media impact is influenced mostly by an individual’s ethnic background, education, income, participation in elections, political education, inter-personal communication on political topics as well as a leftist–rightist self-identification.

Remdamiesi žiniasklaidos vartojimo teorijomis, analizuojame karinių grėsmių sampratas ir vertinimus. Analizėje remiamės Lietuvos gyventojų reprezentatyvios apklausos (vykdytos „Vilmorus“ 2016 m. pavasarį, N = 1004) duomenimis. Tyrimas rodo, kad žiniasklaidos vartojimo poveikį sustiprina kai kurie individualios politinės kompetencijos bruožai, kad karinių grėsmių sampratas veikia bulvarinė spauda, rusiška TV bei kokybiška spauda, kad skirtingų karinių grėsmių sampratas formuojančių veiksnių rinkiniai yra skirtingi. Labiausiai žiniasklaidos poveikio mastą veikia asmens tautinė priklausomybė, išsilavinimas, pajamos, dalyvavimas rinkimuose, politinis išprusimas, tarpasmeninė komunikacija politinėmis temomis bei kairės–dešinės savęs identifikavimas.

Pagrindinis šio straipsnio tikslas – parodyti politinės komunikacijos ypatumus nedemokratinio režimo aplinkoje (Baltarusijoje). Pirma, išdėstoma trečiojo sektoriaus organizacijų tipologija pagal jų lojalumą valstybei ir veiksmų autonomiškumą. Po to aptariamos trečiojo sektoriaus organizacijos, veikiančios Baltarusijos socialinės politikos srityje. Analizuojant 2010 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Lukašenkos ir kitų kandidatų viešus pasisakymus bei viešuosius veiksmus, susijusius su socialiniais klausimais, taikyti kokybinės diskurso analizės metodai. Tyrimas rodo, kad Baltarusijoje valstybė veiksmingai riboja trečiojo sektoriaus organizacijų raiškos ir veiklos galimybes bei riboja jų dalyvavimą politinėje komunikacijoje. Rinkimų kampanijoje iš esmės trūko tvirtesnių alternatyvių socialinės politikos pasiūlymų. Valstybė (provyriausybinės trečiojo sektoriaus organizacijos, valstybės valdoma žiniasklaida, vyriausybės pareigūnai ir valstybinės institucijos, pavyzdžiui, KGB, karinės pajėgos) atliko pagrindinį vaidmenį mobilizuojant ir palaikant ryšius su visuomene tuometinio prezidento vardu, tokiu būdu atnešdami naują teroro bangą, kuri sekė po Lukašenkos pergalės 2010 m. gruodžio 19 d.

The main purpose of the article is to show specifics of political communication in a non-democratic regime (Belarus). First, we elaborate the typology of the third sector organizations according to their loyalty to the State and autonomy of their action. Then we describe the third sector organizations engaged in social policies in Belarus. We employ the qualitative discourse analysis framework and focus on public speeches and public acts, related to social concerns and performed by Lukashenka and alternative candidates in September-December 2010. The study shows that the State in Belarus effectively reduces discursive and policy action opportunities of the third sector organizations and marginalizes their political representation. The electoral campaign crucially lacked any stronger alternative social policy proposals. The State (the third sector organizations, subordinated to the State, the state-run media, the governmental officials, and the state institutions such as KGB, military forces) performed pivotal mobilization and public relations roles on behalf of the incumbent President, thus inaugurating a new wave of terror, which followed Lukashenka’s victory on December 19, 2010.

Užsitęsusios politinės krizės Vengrijoje 2006 m. analizė paryškina problemas, susijusias su įvairiapusėmis demokratijos studijomis. Studija parodo, kad inkarų, siejančių mases ir elitą, silpnumas yra labai svarbus veiksnys, nes tokioje aplinkoje tabloidinė spauda užvaldo politiką, sukeldama pažadų spiralę, kuri veda link biudžeto deficito. Išryškėja pačios elito teorijos trūkumai: reikia realistiškiau pasverti politikos, verslo, žiniasklaidos ir kitų elitų įtaką; studijuoti ne politinę lyderystę kaip tokią, o išskirti atskirus lyderystės tipus; atsižvelgti į institucines, struktūrines ir elgesio inovacijas, vykstančias elito lygmenyje; domėtis institucinės įvairovės turtingumu.

This article in an analysis of the prolonged political crisis in Hungary, the 2006 highlights issues pertinent to a broader study of democratic politics. The study shows that the weakness of anchors binding the masses and elite is crucial, since in such circumstances mediatisation takes over in politics, toting up political promises, which leads to budget overspending. Shortcomings of the elite theory itself are identified: a realistic weighting is necessary to measure the influence of political, business, media and other elites; not political leadership as such but also different types of leadership need to be addressed; institutional, structural and behavioural innovations taking place on the elite level should be considered; the richness of the institutional variety is also to be noted.