Straipsnyje aptariamos į studentą sutelktos studijos aukštojoje mokykloje ir principai, kuriais remiantis vyksta mokymas(is), apibūdinamas studento ir dėstytojo santykių pokytis, parodoma šių studijų nauda asmeniui ir visuomenei. XXI a. karjera suprantama kaip procesas, vykstantis dinamiškoje darbo rinkoje, todėl jos sėkmė priklauso nuo kiekvieno individo gebėjimo laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, juos prognozuoti, jiems pasirengti ir priimti tinkamus sprendimus. Pabrėžiama, kad karjera – tai visą gyvenimą trunkanti asmens darbo ir mokymosi patirčių seka, kuriai nemažą įtaką daro studijų, sutelktų į studentą, metu įgytos žinios, gebėjimai, įgūdžiai ir kompetencijos. Karjeros kūrimas suprantamas kaip jos planavimas ir projektavimas. Straipsnyje pateikti karjeros kūrimo pavyzdžiai iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų praktikos.
Straipsnyje analizuojamos ugdymo problemos aukštojoje mokykloje. Pagrindinis dėmesys sutelktas į ugdymo derinimą šiuolaikinėje aukštojoje mokykloje, t. y. į ugdymo paradigmą ir jos poveikį specialistų kompetencijų ugdymui žinių visuomenės sąlygomis ir jų įtaką pasauliniam inovacijų indeksui. Mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizės pagrindu parodoma, jog Lietuvos žinių visuomenę apibūdinantis pasaulinis inovacijų indeksas atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir pasaulio valstybių, nes mokslo tyrėjų veiklos rezultatai ir žinių darbuotojų skaičius bei jų produktyvumas Lietuvoje yra menki, nors žmogiškųjų išteklių pozicija yra stipri, tačiau šį rodiklį lemia tik didelis bendras studentų aukštosiose mokyklose skaičius. Tai neigiamai veikia šalies konkurencingumą pasaulio šalių rinkose.