Publikacijoje atkreiptas dėmesys į karių ir civilių bendradarbiavimo svarbą taikos metu. Jis vyksta stiprinant viešuosius ryšius, taikant įvairias šiems ryšiams būdingas priemones, nes Lietuva neturi savo nacionalinės karių ir civilių bendradarbiavimo koncepcijos, skirtos taikos metui. Straipsnyje apžvelgti teisiniai dokumentai, reglamentuojantys karių ir civilių bendradarbiavimą, pristatyti empirinio tyrimo (interviu), atlikto Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione, rezultatai. Jo metu buvo siekiama sužinoti informantų nuomonę apie civilių ir karių bendradarbiavimo svarbą užtikrinat Lietuvos saugumą, taip pat jų požiūrį į taikomas bendradarbiavimo priemones ir jų veiksmingumą.
Publikacijoje atkreiptas dėmesys į ypatingą vietą valstybės tarnyboje užimantį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, kuris užtikrina ugniagesių gelbėtojų veiklos strategijos formavimą ir jos įgyvendinimo kontrolę, teritorinių įstaigų valdymą, valstybės politikos priešgaisrinės, civilinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse įgyvendinimą. Siekiant tinkamai įvykdyti išvardytas priešgaisrinės priežiūros ir valstybės egzistavimui reikalingas funkcijas, itin svarbi jas atliekančio personalo, t. y. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statutinių valstybės tarnautojų, motyvacija. Straipsnyje aptarta motyvacijos sąvoka ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statutinių valstybės tarnautojų motyvavimo priemonių taikymo ypatumai, efektyvumas ir teisinis reglamentavimas.
Publikacijoje atkreiptas dėmesys į XX amžiaus pradžioje atsiradusią „naująją“ aukštojo mokslo paradigmą, remiantis kuria turėjo išaugti studento / besimokančiojo vaidmuo mokymo procese. Ši paradigma buvo išplėtota XXI amžiuje remiantis Bolonijos procesu, ypač Leveno ir naujojo Luveno komunikatuose (2009). Pagal šią paradigmą Europos mokslo erdvėje studijų programų tikslas turi būti į studentą orientuotas mokymas. Straipsnyje nuosekliai aptartos į studentą orientuotos studijos; dėstytojų ir studentų tarpusavio santykiai ir vaidmenys mokymo procese; studijų aplinkos: infrastruktūra ir mokymosi erdvės; pristatoma šiuo metu aukštosiose mokyklose besimokanti Z karta ir aptariami 2018 metais publikacijos autorių atlikto originalaus empirinio tyrimo rezultatai.
Publikacijoje atkreiptas dėmesys į tai, kad vykstant ekonominių veiklų modernizacijai neapibrėžtumo sąlygomis, ne viską šiandieninėje visuomenėje galima numatyti ir suplanuoti iš anksto, todėl susiduriama su įvairiomis rizikomis. Rizikų neišvengiama ir aukštojo mokslo sektoriuje. Taigi straipsnis ir yra skirtas šiandieninio aukštojo mokslo sektoriaus rizikų analizei. Publikacijoje aptarta rizikos samprata, pristatytos 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo išgrynintos svarbiausios rizikos, su kuriomis pasaulis susidurs per artimiausius dešimt metų, parodyta rizikų įvairovė aukštajame moksle ir pateikti rizikų, su kuriomis susiduria įvairių šalių aukštosios mokyklos (JAV, Kanados ir kt.), pavyzdžiai, įvardytos Lietuvos aukštojo mokslo stiprybės ir grėsmės.
Straipsnyje aptariamos į studentą sutelktos studijos aukštojoje mokykloje ir principai, kuriais remiantis vyksta mokymas(is), apibūdinamas studento ir dėstytojo santykių pokytis, parodoma šių studijų nauda asmeniui ir visuomenei. XXI a. karjera suprantama kaip procesas, vykstantis dinamiškoje darbo rinkoje, todėl jos sėkmė priklauso nuo kiekvieno individo gebėjimo laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, juos prognozuoti, jiems pasirengti ir priimti tinkamus sprendimus. Pabrėžiama, kad karjera – tai visą gyvenimą trunkanti asmens darbo ir mokymosi patirčių seka, kuriai nemažą įtaką daro studijų, sutelktų į studentą, metu įgytos žinios, gebėjimai, įgūdžiai ir kompetencijos. Karjeros kūrimas suprantamas kaip jos planavimas ir projektavimas. Straipsnyje pateikti karjeros kūrimo pavyzdžiai iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų praktikos.
Straipsnyje analizuojama viena iš svarbiausių darnaus visuomenės vystymosi sąlygų – aukštojo mokslo plėtra. Pagrindinis dėmesys sutelktas į aukštojo mokslo vaidmenį, studijas orientuojant į studentą, siekiant darnaus vystymosi tikslų. Struktūrinės darnaus vystymosi dimensijos –ekonominė, socialinė-kultūrinė ir ekologinė – gali būti realizuojamos, sprendžiant švietimo ir išsimokslinimo klausimus, kurių vienas iš šiuolaikinių aspektų yra studijų orientavimas į studentą. Apibūdinti studijų orientavimo į studentą modelio pagrindiniai subjektai ir svarbiausi modelio elementai. Suformuluota studijų, orientuotų į studentą, nauda visuomenei.
Straipsnyje analizuojamos ugdymo problemos aukštojoje mokykloje. Pagrindinis dėmesys sutelktas į ugdymo derinimą šiuolaikinėje aukštojoje mokykloje, t. y. į ugdymo paradigmą ir jos poveikį specialistų kompetencijų ugdymui žinių visuomenės sąlygomis ir jų įtaką pasauliniam inovacijų indeksui. Mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizės pagrindu parodoma, jog Lietuvos žinių visuomenę apibūdinantis pasaulinis inovacijų indeksas atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir pasaulio valstybių, nes mokslo tyrėjų veiklos rezultatai ir žinių darbuotojų skaičius bei jų produktyvumas Lietuvoje yra menki, nors žmogiškųjų išteklių pozicija yra stipri, tačiau šį rodiklį lemia tik didelis bendras studentų aukštosiose mokyklose skaičius. Tai neigiamai veikia šalies konkurencingumą pasaulio šalių rinkose.