Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

2023 metais „Karo archyve“ buvo išspausdinta straipsnio „1812 m. kariniai epizodai Kaune“ I dalis „Istorinis Napoleono kariuomenės persikėlimas per Nemuną ir Nerį ties Kaunu birželio 24–25 d.“, kurioje aprašomas Prancūzijos Didžiosios armijos Vidurinės armijos persikėlimas tomis dienomis ties Kaunu1. Straipsnio „1812 m. kariniai epizodai Kaune“ II dalis skirta 1812 m. gruodžio 11, 12 ir 13 d. įvykiams, ypač paskutinėms 1812 m. Didžiosios armijos ariergardų kautynėms. Ši tema tikriausiai niekada nebus išsemta, nes kaskart į ją gilindamasis pradedi suvokti, kokie svarbūs Europai istoriniai ir kariniai įvykiai tuo metu vyko mažame Lietuvos mieste – Kaune ir kaip jie prisidėjo prie svarbių politinių ir karinių pokyčių, nes po jų vėl įsigalėjo feodalinė monarchija, o Lietuvos didesnėje dalyje – carinės Rusijos priespauda.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos kariuomenės karių tarnybos motyvacija remiantis jų nuomone. Suformuluojama karių tarnybos motyvacijos teorinė prieiga, akcentuojama vertybių reikšmė motyvacijos procese, išskiriami lūkesčiai, remiantis V. H. Vroom lūkesčių teorija, kurie sąlygoja nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekančių karių tarnybos motyvaciją. Remiantis atlikto tyrimo analize teigiama, kad esama karių tarnybos motyvacijos sistema patys kariai patenkinti tik iš dalies. Taip pat tyrimo rezultatai įgalina patvirtinti suformuluotą hipotezę, leidžiančią teigti, kad savanoriškai ir privaloma tvarka atliekančių NPPKT karių tarnybos motyvacija skiriasi, kadangi jų karo tarnybą sąlygojantys lūkesčiai nėra tapatūs.