Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje nagrinėjamos emocinio intelekto ir emocinės gerovės sąsajos. Emocinio intelekto ugdymas gali padėti asmeniui pasiekti gerovę, nugyventi sveikesnį, laimingesnį, visavertį gyvenimą. Asmenys, kurių užtikrinta emocinė gerovė, pasižymi gebėjimais aktyviai dalyvauti darbinėje veikloje, užmegzti visaverčius santykius su kitais žmonėmis, daugiau patirti teigiamų emocijų. Šio tyrimo tikslas – ištirti emocinio intelekto ir emocinės gerovės ryšį. To siekiant atliktas koreliacinis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti emocinio intelekto ir gerovės sąsajas. Keliama hipotezė, kad aukštesnio emocinio intelekto asmenys, gebantys valdyti savo emocijas ir stresą, užmegzti ir palaikyti gerus santykius su kitais žmonėmis, empatiški ir atkaklūs, yra laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu. Straipsnyje nagrinėjamos emocinio intelekto ugdymo galimybės padidinant asmens gerovę ir pasitenkinimą gyvenimu, pristatomi empirinio tyrimo, kuriame dalyvavo universitetinių studijų studentai, rezultatai.

Straipsnyje aptarus globalinį perėjimą prie klaviatūrinio rašymo, nulemto rašybos pasikeitimų įtakos kasdieniame gyvenime ir mokymo programose, sutelkiamas dėmesys į psichinį reiškinį, vadinamą „rašymo blokada“, nagrinėjant šios kliūties įveikimą. Pateikiami praktiniai patarimai studentams, kaip išvengti „rašymo blokadų“ rengiant savarankiškus rašto darbus. Atkreipiamas dėmesys į mokslinių žinių perteikimo pramogines funkcijas ir tai išreiškiantį naują anglišką terminą scientainment, sudarytą iš science (mokslas) ir entertainment (pramoga). Nurodomi autoriaus internete paskelbti skaitmeninių naratyvų pavyzdžiai, kuriuose sujungiamos skirtingos temos ir, pasitelkiant vaizdo įrašų medžiagą iš internetinio YuoTube kanalo, naudojant intriguojantį rašymo stilių bei kitas priemones, siekiama emocionaliai elektrifikuoti recipientus, įtraukti juos į lengvesnį žinių išmokimą peržengiant mokslinio pažinimo slenkstį. Pasisakoma už žemojo slenksčio mokslinės komunikacijos diegimą, didesnį mokslo pramoginių funkcijų skatinimą aukštojo mokslo studijose. Pateikiami praktiniai su tuo susiję patarimai, raginama lanksčiau traktuoti studentiškų rašto darbų rengimo metodiką ir naratyvinio kūrybiškumo vertinimo kriterijus.