Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Nuo 2017 m. pavasario Lietuvos istoriografiją ir teisės istoriją, taip pat visuomenės istorinės sąmonės formavimą ėmė veikti Vokietijos užsienio reikalų žinybos Politiniame archyve rastas ir paviešintas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimtas nutarimas. Jis buvo parašytas, kaip jau patikimai nustatyta, vieno iš signatarų dr. Jurgio Šaulio ranka dviem kalbomis – lietuvių ir vokiečių. Nutarimą (vok. Beschluss) po tekstu kiekviena kalba tame pačiame dokumente pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Nors žiniasklaidoje, o po to ir akademinėse publikacijose ne kartą skelbta šio dokumento faksimilė arba nuotraukos, tačiau iki šiol nebuvo publikuotas visas šio svarbaus akto spausdintas tekstas. Kad užpildytų šią spragą, straipsnio autorius parengė Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nutarimo / Beschluss, kaip vientiso dokumento, transkripciją paraidžiui. Šio istorinio šaltinio paraidinis perrašas pirmą kartą skelbiamas akademinėje literatūroje, praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo jo priėmimo, pateikiant išsamius transkripcijos detalių ir niuansų paaiškinimus, publikacijos autoriaus įžvalgas, komentarus ir kai kurias išvadas. Tikimasi, kad tai prisidės ne tik prie Lietuvos valstybės atkūrimo proceso Pirmojo pasaulinio karo metais geresnio supratimo, šios problematikos istoriografijos tolesnės raidos, bet ir prie šiuolaikinės visuomenės istorinės sąmonės formavimo remiantis istorijos mokslo pasiekimais. Taip pat Lietuvos Respublikos institucijos, mokslinių ir kitų publikacijų autoriai galės nuo šiol remtis ne tik Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimto dvikalbio nutarimo atvaizdu, bet ir jo transkribuotu tekstu kaip istorijos šaltiniu.

Straipsnyje aptarus globalinį perėjimą prie klaviatūrinio rašymo, nulemto rašybos pasikeitimų įtakos kasdieniame gyvenime ir mokymo programose, sutelkiamas dėmesys į psichinį reiškinį, vadinamą „rašymo blokada“, nagrinėjant šios kliūties įveikimą. Pateikiami praktiniai patarimai studentams, kaip išvengti „rašymo blokadų“ rengiant savarankiškus rašto darbus. Atkreipiamas dėmesys į mokslinių žinių perteikimo pramogines funkcijas ir tai išreiškiantį naują anglišką terminą scientainment, sudarytą iš science (mokslas) ir entertainment (pramoga). Nurodomi autoriaus internete paskelbti skaitmeninių naratyvų pavyzdžiai, kuriuose sujungiamos skirtingos temos ir, pasitelkiant vaizdo įrašų medžiagą iš internetinio YuoTube kanalo, naudojant intriguojantį rašymo stilių bei kitas priemones, siekiama emocionaliai elektrifikuoti recipientus, įtraukti juos į lengvesnį žinių išmokimą peržengiant mokslinio pažinimo slenkstį. Pasisakoma už žemojo slenksčio mokslinės komunikacijos diegimą, didesnį mokslo pramoginių funkcijų skatinimą aukštojo mokslo studijose. Pateikiami praktiniai su tuo susiję patarimai, raginama lanksčiau traktuoti studentiškų rašto darbų rengimo metodiką ir naratyvinio kūrybiškumo vertinimo kriterijus.

Straipsnio tekstas išplaukė iš pranešimo, skaityto 2015 m. gruodžio 3 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lietuva. 1914–1918 metai“. Jame nagrinėjami Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve (Politisches Archiv des Auswärtigen Amtes) saugomi šaltiniai, tiesiogiai susiję su „Lietuvos (lietuvių) klausimu“, parodoma, kad nuo 1917 m. dėl revoliucinių įvykių Rusijoje tapo itin aktuali jos valstybingumo problema. Į jos sprendimo peripetijas buvo įtraukta ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija: ji rūpinosi šios problemos diplomatiniais aspektais tarptautinės teisės požiūriu, rinko atitinkamą informaciją, dalyvavo problemos svarstymuose ir esminiuose sprendimų priėmimo procesuose. Vokietijos reicho politinės ir karinės vadovybės strateginė linija – atkurti Lietuvos valstybingumą lietuvių (lietuviakalbių) tautos pagrindu – aiškiai matoma nuo 1917 m. pavasario, o šios politikos vaisiai išryškėja 1918 m. Šią nuostatą lėmė ne vien vokiečių imperialistiniai planai, bet ir elementarus siekis sustiprinti Vokietijos reicho ir į jo sudėtį įėjusios Prūsijos valstybės geopolitinę padėtį Rytuose, įteisinant Lietuvos atsiskyrimą nuo Rusijos ir kartu palaikant planuojamos lietuvių valstybės atskirtį nuo Lenkijos.

Atkreipiamas dėmesys į per pastaruosius 15 metų pasikeitusias pasaulinio žiniatinklio sąlygas (Web 2.0), kurios verčia ieškoti naujų mokymo(si) ir studijavimo sprendimų: komunikacinių skaitmeninių mokymosi platformų kūrimas, postskaitmeninio vadovėlio idėja, socialinių tinklų galimybių išnaudojimas, kūrybiška eklektika ir kt. Straipsnyje iškeliama giluminių saitų reikšmė, didinant istorijos studijų medžiagos interaktyvinimo galimybes. Pateikiami hipertekstų pavyzdžiai, kuriuose derinami paprastieji ir giluminiai saitai, nagrinėjant tankų istoriją kaip karybos istorijos dalį, siejant ją su dabarties karinėmis aktualijomis. Teikiami praktiniai patarimai, darant giluminius saitus, taip pat naudojant tinklalapius su viki funkcionalumu. Rekomenduojama plėsti studentų (kariūnų)rašto darbų ir stilių įvairovę, atsižvelgiant į istorijos perteikimo įvairialypius poreikius, savireguliacinio mokymosi perspektyvas, mokslinės prozos kūrimo įvaldymą ir humanitarinių mokslų dvasią.