Publikacijos tikslas – atskleisti, kokiu būdu ir kokią metodiką taikant rengiami Lietuvos kariuomenės kariai šaudyti iš pistoleto. Karių mokymas šaudyti iš pistoleto, kasmetis šaudymo iš pistoleto įgūdžių testavimas nepakankamas, kad jie būtų tinkamai parengti greitai reaguoti ir efektyviai naudoti šį ginklą artimojo mūšio sąlygomis. Nustatyta, kad JAV ir Švedijos policijos pareigūnai 83 proc. atvejų pistoletus naudojo šaudydami iki 15 m, JAV pareigūnai 96 proc. atvejų – iki 15 jardų, t. y. iki 13,7 m, esančius taikinius. Švedijos policijos pareigūnai 42 proc. susidūrimų naudojo ginklą iki 3 m, JAV pareigūnai 50 proc. visų ginklo panaudojimo atvejų – iki 4,57 m atstumu. Lietuvos kariuomenės šaudymo iš individualaus ginklo testo (KŠIGT) ir šaudymo iš papildomo ginklo įvertinimo (ŠPGĮ) metu kariai šaudo 15–25 m nuotoliu. Taip pat atskleidžiama, kad „Šaudymo vadove“ įtvirtintas reikalavimas, kad kariai, pirmą kartą šaudantys iš pistoleto, turi išeiti visą mokymo naudotis ginklu programą, tačiau tokios programos nėra. Atlikta literatūros analizė leidžia manyti, kad Lietuvos kariuomenės šaulių rengimo sistema turi būti peržiūrėta iš esmės, o atlikti pakeitimai grįsti moksliniais tyrimais ir pažangiais didaktiniais ir metodiniais principais.