Pastaruosius 15 metų galima stebėti, kaip Lietuvoje auga susidomėjimas ispanų kalba ne tik universitetuose ir aukštosiose mokyklose, bet pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose. Ispanų kalba šių laikų pasaulyje užima vis tvirtesnes pozicijas. Pagal kalbančiųjų skaičių ispanų kalba yra antra ir siekia apie penkis šimtus milijonų gyventojų. 21 valstybėje ši kalba yra pripažinta valstybine kalba, ja kalbama penkiuose vandenynuose. Ispanų kalba paplitusi ne tik geografinėje, bet ir virtualioje erdvėje. Daug kas teigia, kad yra graži ir lengva kalba, kiti labiau mano, kad verta jos išmokti dėl to, kad per ją galima susipažinti su didžiule kultūrine ir egzotine teritorija.
Šiame straipsnyje bandoma atskleisti naujausius statistinius duomenis apie ispanų kalbą ir jos ekspansiją. Norima iliustruoti, kokios kalbos politikos dominuoja ir kokią įtaką ispanų kalba daro globaliame pasaulyje. Ar ispanų kalbos mokymo populiarėjimas susijęs su pasaulinėmis tendencijomis, turint omenyje, kad dabar šios kalbos pasaulyje mokosi apie 22 milijonai studentų? Ar yra vėlyvosios mados bangos rezultatas? Taip pat iškyla klausimas, kaip pasaulį užvaldo anglų kalba: visose socialinėse, politinėse ir ekonominėse sferose bendradarbiavimas siejamas su anglu kalba ir jos terminologija, kaip per naujas technologijas ir komunikacijos medijas plinta angliška kultūra, kuri imponuoja ir diktuoja taip ar taip mokėti kalbėti ir prisijungti prie tam tikrų standartų, ir ar vis dėl to ispanų kalba išlieka reikalinga ir turi rimtą prasmę, kad būtų išmokstama. Tapačiu principu bus analizuojamas ir diskutuojamas ispanų kalbos mokėjimo ir mokymo visų profesijų, kurios susijusios su transportu, prekyba ir jūra, studentams reikalingumas. Galiausiai, bus ieškoma atsakymo į pagrindinį ir motyvuotą klausimą: ar yra jūreiviams privaloma kalbėti ispaniškai? Ar tai prestižo reikalas? Ar ispanų kalba yra traktuojama kaip tarptautinė jūrinė kalba? Ir apie tai, ar pastarasis teiginys yra tiesa.
Straipsnyje gvildenama problema, susijusi su veiksniais, skatinančiais kariūnų daugiakalbystę mokantis universitetinėse studijose Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – LKA). Vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių kariūnus mokytis užsienio kalbų, yra motyvacija, t. y. kodėl kariūnai renkasi vienas ar kitas užsienio kalbas, kas lemia jų pasirinkimą. Žinant pagrindinius veiksnius, skatinančius kariūnus judėti sėkmės link, galima sutelkti visas individo galias ir energiją pasiekti tikslą – II mokėjimo lygį pagal (STANAG 6001) NATO kalbų mokėjimo standartus. Straipsnyje pateikiamas tyrimas, kurio rezultatai parodė pagrindines priežastis, kodėl kariūnai mokosi užsienio kalbų ir kas juos motyvuoja jų mokytis. Taip pat labai svarbu parodyti, kaip kalbų mokymasis mokykloje koreliuoja su užsienio kalbos pasirinkimu LKA. Straipsnyje pateikiamos išvados, analizuojami ir apibendrinami tyrimo rezultatai, kurie gali būti naudingi tobulinant užsienio kalbų mokymą(si), plečiant ir gilinant žinias apie mokymosi motyvaciją.