Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Siekiant išsiaiškinti, kokios priesagos, kalbant apie lietuviškos kilmės gentilicijas, labiausiai būtų priimtinos ispanakalbiams vartotojams, buvo atliktas tyrimas, kurio metu, pasitelkus klausimyną, ispanakalbių, pažįstančių Lietuvą, gyvenusių ar gyvenančių joje, ir lietuvių ispanistų buvo prašoma atrinkti labiausiai jiems priimtinus kilmę rodančius žodžius, sudarytus iš svarbiausių Lietuvos miestų pavadinimų. Apklausos rezultatai parodė, kad procentiškai ispanų pasirinkti formantai sutampa su dažniausiai vartojamais žodžių darybai su ispaniškos kilmės pavadinimais pasirenkamais formantais ir kad, kaip ir ispanų kalboje, neįmanoma nustatyti darybinių formantų pasirinkimo sistemiškumo.

Šiame straipsnyje bandoma atskleisti naujausius statistinius duomenis apie ispanų kalbą ir jos ekspansiją. Norima iliustruoti, kokios kalbos politikos dominuoja ir kokią įtaką ispanų kalba daro globaliame pasaulyje. Ar ispanų kalbos mokymo populiarėjimas susijęs su pasaulinėmis tendencijomis, turint omenyje, kad dabar šios kalbos pasaulyje mokosi apie 22 milijonai studentų? Ar yra vėlyvosios mados bangos rezultatas? Taip pat iškyla klausimas, kaip pasaulį užvaldo anglų kalba: visose socialinėse, politinėse ir ekonominėse sferose bendradarbiavimas siejamas su anglu kalba ir jos terminologija, kaip per naujas technologijas ir komunikacijos medijas plinta angliška kultūra, kuri imponuoja ir diktuoja taip ar taip mokėti kalbėti ir prisijungti prie tam tikrų standartų, ir ar vis dėl to ispanų kalba išlieka reikalinga ir turi rimtą prasmę, kad būtų išmokstama. Tapačiu principu bus analizuojamas ir diskutuojamas ispanų kalbos mokėjimo ir mokymo visų profesijų, kurios susijusios su transportu, prekyba ir jūra, studentams reikalingumas. Galiausiai, bus ieškoma atsakymo į pagrindinį ir motyvuotą klausimą: ar yra jūreiviams privaloma kalbėti ispaniškai? Ar tai prestižo reikalas? Ar ispanų kalba yra traktuojama kaip tarptautinė jūrinė kalba? Ir apie tai, ar pastarasis teiginys yra tiesa.