Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

The purpose of this article is to analyse how the most read Romanian media outlets (Libertatea, Digi24, Ştirile Pro TV, Adevărul, Click!) were reporting news about Lithuania in the period between 24 February 2022 and 15 April 2024, with two aims being elaborated in the research. The first goal is to focus on the reflection of Lithuanian and Romanian bilateral relations; the second goal is to assess the Romanian media coverage on the news related to Lithuanian national security. The research suggests that the Romanian media is extensively reporting news from Lithuania. These news items can be grouped into three categories: the first category is the security news; the second category is the other news containing anything directly related to Lithuania excluding security questions; the third category is the contextual news, with only contextual references to Lithuania among other things. Meanwhile, the security category can be grouped into three subcategories, those being: the news from Lithuania; the news covering Lithuanian and Romanian bilateral relations; the contextual news. The analysis confirms the intensively developing bilateral relations as well as wide coverage of Lithuanian security questions in Romanian media. The study aims to expand the perceptions of the geographical dimension of the Lithuanian network of bilateral relations, and representation of Vilnius’ security perceptions in NATO allies.

Vilnius per savo ilgą istoriją ne kartą nukentėjo nuo svetimų kariuomenių plėšimų ir sukeltų gaisrų. XX a. miestą niokojo karai, kuriuos lydėjo badas, užkrečiamosios ligos ir kitos nelaimės. Antrasis pasaulinis karas Vilniui ir jo gyventojams turėjo didelių neigiamų ir negrįžtamų padarinių. Remiantis istoriniais šaltiniais ir istoriografija straipsnyje nagrinėjamas mūšių dėl Vilniaus etapas (1944 m. liepos 6–13 d.), aptariami juose dalyvavusių karinių pajėgų (Vokietijos kariuomenės, lenkų pogrindinės organizacijos Armijos Krajovos (lenk. Armia Krajowa,(AK) ir Raudonosios armijos1 tikslai ir uždaviniai, mūšių dinamika, jų padariniai miestui ir jo gyventojams, nustatomas apytikslis žuvusių, sužeistų ir į nelaisvę patekusių karių skaičius.

Straipsnio tekstas išplaukė iš pranešimo, skaityto 2015 m. gruodžio 3 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lietuva. 1914–1918 metai“. Jame nagrinėjami Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve (Politisches Archiv des Auswärtigen Amtes) saugomi šaltiniai, tiesiogiai susiję su „Lietuvos (lietuvių) klausimu“, parodoma, kad nuo 1917 m. dėl revoliucinių įvykių Rusijoje tapo itin aktuali jos valstybingumo problema. Į jos sprendimo peripetijas buvo įtraukta ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija: ji rūpinosi šios problemos diplomatiniais aspektais tarptautinės teisės požiūriu, rinko atitinkamą informaciją, dalyvavo problemos svarstymuose ir esminiuose sprendimų priėmimo procesuose. Vokietijos reicho politinės ir karinės vadovybės strateginė linija – atkurti Lietuvos valstybingumą lietuvių (lietuviakalbių) tautos pagrindu – aiškiai matoma nuo 1917 m. pavasario, o šios politikos vaisiai išryškėja 1918 m. Šią nuostatą lėmė ne vien vokiečių imperialistiniai planai, bet ir elementarus siekis sustiprinti Vokietijos reicho ir į jo sudėtį įėjusios Prūsijos valstybės geopolitinę padėtį Rytuose, įteisinant Lietuvos atsiskyrimą nuo Rusijos ir kartu palaikant planuojamos lietuvių valstybės atskirtį nuo Lenkijos.