Straipsnyje įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) apibrėžiama kaip visuomenės vystymosi veiksnys. Apibūdinant ĮSA tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais, neapsiribota viena apibrėžtimi, bet pateikiama įvairiapusė samprata. Socialiai atsakingos įmonės savo veikla įgyvendina tiek nacionalinio, tiek globalaus darnaus vystymosi tikslus ir prisideda tiek prie bendruomenės, tiek prie visuomenės ugdymo. Darnios plėtros tikslų įgyvendinimas labai priklauso nuo ĮSA, kuri užtikrina ilgalaikį įvairių subjektų (darbuotojų, vartotojų, susijusių verslų, valdžios atstovų, bendruomenės, suinteresuotos visuomenės) pasitikėjimą ir vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Darbo rinkos dalyviai, vartotojai, kaip informacinės visuomenės dalis, informacinių ir ryšių technologijų žinias ir įgūdžius tiesiogiai tobulina tiek savo darbinėje veikloje, tiek įvairiuose vartojimo procesuose, todėl šiuo požiūriu ĮSA yra reikšmingas visuomenės ugdymo instrumentas. Ugdymo procesas apima praeities ir dabarties pasiekimus ir formuoja ateities lūkesčius.
Straipsnyje analizuojama viena iš svarbiausių darnaus visuomenės vystymosi sąlygų – aukštojo mokslo plėtra. Pagrindinis dėmesys sutelktas į aukštojo mokslo vaidmenį, studijas orientuojant į studentą, siekiant darnaus vystymosi tikslų. Struktūrinės darnaus vystymosi dimensijos –ekonominė, socialinė-kultūrinė ir ekologinė – gali būti realizuojamos, sprendžiant švietimo ir išsimokslinimo klausimus, kurių vienas iš šiuolaikinių aspektų yra studijų orientavimas į studentą. Apibūdinti studijų orientavimo į studentą modelio pagrindiniai subjektai ir svarbiausi modelio elementai. Suformuluota studijų, orientuotų į studentą, nauda visuomenei.