Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos žvalgybos sistema, kaip ji atitinka kitų šalių praktiką, žvalgybos tarnybų ir politikų santykis. Straipsnyje analizuojama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos veikla, jų teikiama produkcija ir informacijos rinkimo galimybės. Straipsnyje daroma išvada, kad Lietuvos žvalgybos sistema iš esmės atitinka Vakarų šalių modelius, tačiau funkcinis veiklos sričių pasidalinimas, darbo kultūra ir kiti faktoriai smarkiai riboja žvalgybos tarnybų darbą.
Gamtinės aplinkos samprata apima funkcionuojančią tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro ir vandens, dirvožemio ir augalų bei gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, taip pat antropogeninių komponentų) visumą bei juos vienijančias natūralias, pusiau natūralias ir antropogenines sistemas. Lietuvos gamtinės aplinkos ir jos komponentų bei išteklių būklė, jų raida ir išsaugojimas klimato kaitos bei antropogeninės (technogeninės) veiklos integruoto ir progresuojančio poveikio sąlygomis sudaro valstybei ir visuomenei iškilusios problemos esmę. Dabartinės klimato kaitos negalima atskirti nuo ekonominės globalizacijos, energijos ir išteklių išeikvojimo, skurdo mažinimo, socialinės nelygybės ir saugumo stokos iššūkių, todėl ir sprendimais iš dalies nebus išspręstos ateities tvarumui grėsmę keliančios problemos. Nagrinėjant vykstančius procesus, vykstančius mus supančioje aplinkoje, labai svarbu atskleisti pagrindinius priežastingumo ryšius tarp aplinkos būklės ir ją veikiančių procesų. Mes niekada negalėsime sėkmingai spręsti aplinkos saugos problemų visiškai nesuvokdami visos priežasčių pasekmės grandinės.