Lietuvos metinė strateginė apžvalga

Straipsnyje analizuojamas mažumos Vyriausybės atvejis Lietuvoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas vyriausybės sudarymo aplinkybėms bei veiklos problemoms. Tyrimas grindžiamas Kaare Strom, Valentine Herman, John Pope ir kitų autorių teorinėmis racionalaus pasirinkimo ir naujojo institucionalizmo įžvalgomis, leidžiančiomis įvertinti mažumos vyriausybės sudarymą lėmusius institucinius bei politinius veiksnius, nustatyti pagrindinius vyriausybės bruožus (tipą), išlikimo bei veiklos problemas. Straipsnyje daroma prielaida, kad mažumos vyriausybės sudarymas, visų pirma, buvo politinių partijų racionalus pasirinkimas, leidžiantis siekti ir trumpalaikių („tarpinių”), ir ilgalaikių („rinkiminių”) tikslų. Pagrindine problema straipsnyje laikomas ne valdančiosios koalicijos ir jos remiamos vyriausybės stabilumo, o jos veiklos efektyvumo klausimas.

Užsitęsusios politinės krizės Vengrijoje 2006 m. analizė paryškina problemas, susijusias su įvairiapusėmis demokratijos studijomis. Studija parodo, kad inkarų, siejančių mases ir elitą, silpnumas yra labai svarbus veiksnys, nes tokioje aplinkoje tabloidinė spauda užvaldo politiką, sukeldama pažadų spiralę, kuri veda link biudžeto deficito. Išryškėja pačios elito teorijos trūkumai: reikia realistiškiau pasverti politikos, verslo, žiniasklaidos ir kitų elitų įtaką; studijuoti ne politinę lyderystę kaip tokią, o išskirti atskirus lyderystės tipus; atsižvelgti į institucines, struktūrines ir elgesio inovacijas, vykstančias elito lygmenyje; domėtis institucinės įvairovės turtingumu.

2006 m. ekologinių rizikos veiksnių kitimo tendencijos Lietuvoje buvo panašios kaip ir 2005 m. Rizikos veiksniai atmosferos saugos sektoriuje, kurie veikė šalies ekologinę būklę, tebėra intensyviai didėjantis automobilių skaičius, neefektyvios miestų eismo reguliavimo sistemos, aplinkkelių stoka. Vandens vartojimo saugos sektoriuje: susidėvėję centralizuoti vandens tiekimo tinklai, netinkamos kokybės geriamas vanduo, nepatenkinama kastinių šulinių vandens kokybė. Lietuvos Ekologinio saugumo užtikrinimo programos vienas iš tikslų – sumažinti ekologinio pavojaus riziką, užkirsti kelią neigiamam aplinkos poveikiui ir įtvirtinti valstybės politikos prioritetus ekstremalių situacijų prevencijos srityje.