Lietuvos metinė strateginė apžvalga

Saugumo studijos Europoje išgyvena pakilimą ir yra tapusios naujų teorijų, naujų idėjų ir naujų metodų kalve visai tarptautinių santykiui disciplinai. Trys europietiškos saugumo studijų mokyklos – Kopenhagos, Paryžiaus ir Velso – yra metusios rimtą iššūkį JAV saugumo/strateginių studijų ortodoksiniams kanonams apie saugumo problemų supratimą, aiškinimą ir pačią saugumo fenomeno prigimtį. Nepaisant aktyvių tarptautinių akademinių mūšių, Lietuvoje saugumo analizė yra tvirtose geopolitikos gniaužtuose. Vienas kitas kritinis straipsnis kol kas dar nesukūrė rimtos alternatyvos stipriai lietuviškajai geopolitikos mokyklai, tačiau tokia alternatyva yra reikalinga ir galėtų suteikti šviežų impulsą pačiai Lietuvos saugumo politikai. Straipsnyje aptariama saugumo studijų būklė ir ryškiausios tendencijos, nagrinėjami tradicinių, amerikietiškųjų ir kritinių, europietiškųjų, saugumo studijų skirtumai. Pagrindinis straipsnio tikslas – pristatyti kritinių saugumo tyrimų galimybes, kurios galėtų sudaryti svarią alternatyvą racionalistinei prieigai.

Politinės rizikos analizė tiria politinių sprendimų ar jų nebuvimo įtaką verslui. Straipsnyje pristatomi politinės rizikos analizės tikslai ir metodologija bei išskirima problema, teigiant, kad pirmaujančių politinės rizikos tyrimo kompanijų naudojami tyrimo metodai nebetinka rizikai stabiliose demokratijose vertinti. Stabiliose šalyse retai kyla karai, masiniai neramumai ar ekonominės krizės, tačiau čia apstu naujų grėsmių (techninių standartų nesilaikymo, sveikatos rizikos, gamtos stichijų, antikorporatizmo). Straipsnyje jos įvardijamos, kaip nuosaikios politinės rizikos grėsmės ir pateikiamas dviejų pakopų nuosaikios politinės rizikos analizės modelis. Modelis verifikuojamas tiriant politinę riziką Lietuvoje ir lyginant gautą rezultatą su dar trijų Vidurio ir Rytų Europos valstybių aprašymais. Analizė parodė, kad nors tradicinė rizika šiose šalyse yra maža, bet nuosaikioji politinė rizika Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje stipriai skiriasi.

Straipsnyje pateikiamas dviejų 2005 m. vykusių Rusijos informacinių kampanijų prieš Lietuvą tyrimas. Pirmoji susijusi su Rusijos organizuotu gegužės 9-osios minėjimu Maskvoje, antroji – Rusijos naikintuvo katastrofa Lietuvos teritorijoje. Keliamas klausimas, kodėl ir kaip diplomatinis vizitas ir karinis incidentas peraugo į informacinio saugumo sektoriaus grėsmes bei kokius padarinius sukėlė. Aiškinant Rusijos informacinio spaudimo priežastis ir pasekmes bei vertinant, ar jis galėjo kelti grėsmę Lietuvai, pasitelkiama socialinio konstruktyvizmo perspektyva. Taikant saugumizavimo požiūrį aiškinamasi, kaip Lietuva ir Rusija suvokė minėtus įvykius, kokius jų veiksmus skatino šis suvokimas ir kokį poveikį tai darė jų informaciniam saugumui.