Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

This article discusses NATO's evolution and prospects of its future developments. The article addresses internal tensions and dilemmas the Alliance's members may have to confront and overcome. The author contends that the process of preparation of the new strategic concept may have signaled a certain ideational crisis of NATO and its search for a new identity. NATO's "transformation" increasingly resembles an aimless process rather than a clear and to all allies unanimously acceptable raison d'etre. Robert Cooper's thesis of the international system consisting of pre-modern, modern and post-modern states is applied to explain NATO's problem of the strategic dissonance. Postmodern societies of the allies are increasingly less inclined to support military adventures beyond NATO's territory. NATO's operations often take place in pre-modern, anarchical environment of failed or failing states. Such missions require advanced technologies and a comprehensive, integrated civil-military approach. Many countries outside Europe and North America are 20th century-type modern nation-states, often undemocratic, like China and Russia. The latter country remains an important factor defining Alliance's identity within and in the international system. NATO, which seeks to become a progressive, forward looking Alliance of the 21st century, struggles to develop a dialogue with Russia on the most pertinent security problems in the post-sovereign and post-national European space. The new strategic concept will have to encompass all these apparently irreconcilable, "dissonant" elements. NATO no longer is a solely regional military block nor is it becoming a global political forum, which would be addressing all the most important international security problems. NATO is preparing to undertake both "most likely" operations, such as in Afghanistan and the most demanding, article 5 operations. It is possible that by focusing on light, expeditionary forces to be used in wars against asymmetrical, weak enemies the ability of the allies to wage conventional wars against near-peers will degrade. Russian war on Georgia has recently reminded that such wars in Europe are still likely. Lithuania's experience of NATO membership is mixed: some expectations were fulfilled, and some - not, but Lithuania has come a long way in seeking to become a more mature ally.

Šiame straipsnyje aptariama NATO evoliucija ir ateities raidos perspektyvos, nagrinėjami vidiniai prieštaravimai ir dilemos, su kuriomis susiduria Aljanso nariai. Straipsnyje teigiama, kad naujos strateginės koncepcijos rengimo procesas savotiškai atspindi tam tikrą idėjinę NATO krizę ir naujos tapatybės paieškas. Autorius teigia, kad NATO „transformacija“ yra daugiau savitikslis procesas nei aiškus ir visoms narėms priimtinas raison d‘etre. Remiantis Roberto Cooperio iškelta teorija, straipsnyje aptariama Aljansui kylanti strateginio disonanso problema. Postmodernios Aljanso narių visuomenės vis mažiau linkusios remti karinius nuotykius toli už NATO teritorijos ribų. NATO operacijos dažnai vyksta ikimodernioje, anarchiškoje aplinkoje, „žlugusiose“ valstybėse. Tokioms misijoms vykdyti reikia pažangių technologijų ir visapusiško, integruoto civilinio-karinio veikimo. Pagaliau dauguma už Europos ir Šiaurės Amerikos ribų esančių valstybių yra vis dar XX amžiaus tipo modernios, nacionalinės, dažnai nedemokratinės valstybės, kaip Kinija ar Rusija. Pastaroji tebėra svarbus veiksnys, apibrėžiantis Aljanso tapatybę tiek jo viduje, tiek tarptautinėje erdvėje. NATO, kuris siekia tapti pažangiu XXI amžiaus Aljansu, sunkiai randa bendrą kalbą su Rusija, įstrigusia XX amžiaus geopolitinėje pasaulėvokoje, dėl pagrindinių saugumo problemų sprendimo postsuverenioje ir postnacionalinėje Europos erdvėje. Nauja strateginė koncepcija turės apimti visus šiuos, atrodytų, nesuderinamus, „disonuojančius“ elementus. NATO nebėra vien regioninis karinis blokas, bet netampa ir visuotiniu politiniu forumu, kuriame būtų sprendžiamos visos svarbiausios tarptautinio saugumo problemos. NATO rengiasi vykdyti tiek „labiausiai tikėtinas“ operacijas, tokias kaip Afganistane, tiek sudėtingiausias, 5 straipsnio pobūdžio operacijas. Kyla pavojus, kad prioritetą teikdami lengvoms, ekspedicinėms pajėgoms kariauti prieš silpnus, asimetrinius priešus, sąjungininkai nebesugebės kariauti konvencinių karų su lygiaverčiais priešininkais, o kad tokie karai Europoje vis dar įmanomi, labai aiškiai priminė Rusija Gruzijoje. Lietuvos 5 metų narystės NATO patirtis taip pat prieštaringa: dalis su naryste sietų vilčių išsipildė, dalis – ne, o pati Lietuva padarė nemažą pažangą siekdama tapti brandžia sąjungininke.

Saugumo studijos Europoje išgyvena pakilimą ir yra tapusios naujų teorijų, naujų idėjų ir naujų metodų kalve visai tarptautinių santykiui disciplinai. Trys europietiškos saugumo studijų mokyklos – Kopenhagos, Paryžiaus ir Velso – yra metusios rimtą iššūkį JAV saugumo/strateginių studijų ortodoksiniams kanonams apie saugumo problemų supratimą, aiškinimą ir pačią saugumo fenomeno prigimtį. Nepaisant aktyvių tarptautinių akademinių mūšių, Lietuvoje saugumo analizė yra tvirtose geopolitikos gniaužtuose. Vienas kitas kritinis straipsnis kol kas dar nesukūrė rimtos alternatyvos stipriai lietuviškajai geopolitikos mokyklai, tačiau tokia alternatyva yra reikalinga ir galėtų suteikti šviežų impulsą pačiai Lietuvos saugumo politikai. Straipsnyje aptariama saugumo studijų būklė ir ryškiausios tendencijos, nagrinėjami tradicinių, amerikietiškųjų ir kritinių, europietiškųjų, saugumo studijų skirtumai. Pagrindinis straipsnio tikslas – pristatyti kritinių saugumo tyrimų galimybes, kurios galėtų sudaryti svarią alternatyvą racionalistinei prieigai.

Security Studies are undergoing a true upheaval in Europe and have become an unlikely cradle of new theories, new ideas, and new methods for the entire International Relations discipline. Three European schools of security studies - Copenhagen, Paris, and Wales - have produced a serious challenge to the orthodox canons of the US security/strategic studies on the understanding and explanation of security problems, as well as the very nature of the "security" phenomenon itself. Despite the active international academic battles, security analysis is in a firm grasp of geopolitics in Lithuania. An occasional critical article has not been able to launch a serious alternative to the strong school of Lithuanian geopolitics. Such an alternative, however, is necessary and could potentially bring a fresh impulse to the Lithuanian security policy itself. This article discusses the contemporary state and the most significant trends in Security Studies. Particular attention is given to the analysis of differences between the traditional, American security studies, and the critical, European schools. The main aim of this article is to present the possibilities inherent in critical security studies, which could present a strong alternative to the rationalist approach.

Nuo pat Maastrichto sutarties stagnavusią ir Balkanuose nesėkmę patyrusią ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP) vėl išjudino kontraversiškas karas Irake. BUSP kūrimas įgyja vis didesnį pagreitį: ES netrukus gali turėti jau ne tik bendrąją rinką, bendras institucijas ir vieną valiutą, bet ir bendrą konstituciją, užsienio reikalų ministrą ir net bendrą kariuomenę. Ypač entuziastingai už vieningesnę ir stipresnę BUSP pasisako didžiųjų ES valstybių lyderiai, siekiantys didesnės autonomijos nuo JAV sprendimų tarptautinio saugumo srityje. Šio straipsnio autoriai teigia, jog aiškiai artikuliuota ir globaliai projektuojama ES užsienio ir saugumo politika nebus įmanoma tol, kol neatsiras bendrų visaeuropinių interesų, paremtų bendru vienos ir vieningos Europos identitetu ir įgyvendinamų bendrų viršnacionalinių institucijų. BUSP įtaka Lietuvos užsienio ir saugumo politikai priklausys nuo Europos integracijos šioje srityje spartos ir nuo europinio identiteto stiprumo tarp Lietuvos politinio elito ir pačioje visuomenėje. Kiek ši įtaka bus teigiama, priklausys nuo to, kokiu keliu pasuks pati Europa - savarankiškos gynybinės struktūros, kaip alternatyvos NATO, kūrimo ar glaudžios strateginės partnerystės su JAV ir NATO plėtojimo keliu. Bet kokiu atveju jau dabar aišku, jog Lietuvai reikės nuolat ieškoti subtilaus balanso tarp įsipareigojimų NATO, iš narystės ES kylančio poveikio ir glaudžios partnerystės su JAV. Šiame procese Lietuvai labiausiai reikės ne tik įspūdingo ekonomikos augimo tempo ar modernių karinių pajėgumų, bet ypač diplomatinių sugebėjimų lanksčiai manevruoti tarp transatlantinių santykių rifų ginant nacionalinius Lietuvos interesus.

The controversial war in Iraq has revitalized the Common Foreign and Security Policy (CFSP) of the European Union (EU), which has been stagnant since Maastricht Treaty and the failure in the Balkans. The development of the CFSP is accumulating acceleration: the EU will soon have not only a common market, common institutions and a single currency, but also a common constitution, minister of foreign affairs and even a common army. The leaders of the larger states are especially enthusiastic about a stronger CFSP as a counterweight to the US dominance in the international security affairs. The authors of this article contend that clearly articulated and globally projected CFSP will not be possible unless common European interests stemming from as common European identity and implemented by common supranational institutions will emerge.

Civilinės kariškių kontrolės sąvoka yra gana sudėtinga ir daugialypė. Ypatingai svarbu yra suprasti, kaip civilinė (pilietinė) kariškių kontrolė yra įgyvendinama praktikoje. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama dabartinei Lietuvos ginkluotųjų pajėgų demokratinės civilinės kontrolės bei civilių-kariškių santykių būklei. Įvadinėje darbo dalyje pateikiama trumpa Lietuvos kariuomenės statuso ir jos santykių su visuomene plėtotės tarpukario Lietuvoje istorija. Atkreipiamas dėmesys į neigiamas 1926 m. karinio perversmo pasekmes civilių-kariškių santykiams nepriklausomoje Lietuvoje.

The concept of civil control over the military is complex and multifaceted. It is especially important to understand how the civil control is implemented in practice. In this paper, the analysis mainly focuses on the current state of the democratic civil control over the Lithuanian Armed Forces (LAF) and the civil-military relations. The introductory part gives a short overview of the development of relations between the Armed Forces and the society in independent Lithuania. Special attention is given to the negative effects of the military coup in 1926 on the civil-military relations. The changing status of the Armed Forces around the world and its theoretical and practical implications are also outlined.