Karo archyvas

Straipsnyje tiriami 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymo totorių registro struktūros elementai, išruošiamų žirgų ir kitų joti skirtų arklių užrašymo būdai, karių ekipuotės dalys ir jų užrašymo būdai. Karių (raitelių ir pėstininkų) ekipuotės komplektai suskirstyti pagal karių turimų ginklų rūšis ir jų kiekį. Raitelių ekipuotės komplektai suregistruoti pagal panaudojimo dažnumą skirtingose vėliavose. Vėliavų karinis pajėgumas lyginamas pagal išruoštų karių skaičių, ekipuotės dalių kiekį, tenkantį vienam raiteliui, ginklų kiekį skirtingose vėliavose. Aptariamas vėliavininkų ir į kariuomenę siunčiamų asmenų užrašymas.

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip sparčiai ir sėkmingai lietuvių kariuomenė perimdavo karybos naujoves, atsakydama į iššūkius, mestus Vokiečių ordino XIII–XIV a. Remiantis daugiausia rašytiniais šaltiniais siekiama parodyti, kad lietuvių ir Vokiečių ordino kariavimo būdas XIV a. supanašėjo, ryškus atotrūkis, būdingas XIII a. pradžiai, buvo įveiktas. Simboline šio ilgalaikio proceso atomazga galime laikyti 1410 m. Žalgirio mūšį.